Mokslininkai nustatė, kad Mėnuliui tolstant, jo gravitacinis poveikis Žemei silpnėja. Dėl to planetos sukimasis lėtėja, o dienos trukmė pamažu ilgėja.
Remiantis skaičiavimais, galiausiai diena mūsų planetoje truks 25 valandas, tačiau tam prireiks maždaug 200 mln. metų.
„Mėnuliui tolstant, Žemė tampa panaši į besisukantį čiuožėją, kuris sulėtina savo sukimąsi ištiesdamas rankas“, - aiškino Viskonsino universiteto profesorius ir geologas Stivenas Mejersas (Stephen Meyers).
Dabar Mėnulis nuo mūsų planetos nutolęs apie 384 400 km, vieną apsisukimą aplink Žemę atlikdamas maždaug per 27,3 dienos.
Kiekvienais metais mūsų palydovas nutolsta maždaug 3,8 cm, o tai reiškia, kad kaskart apsisukti aplink mūsų planetą jam prireikia šiek tiek daugiau laiko.
Kažkuriuo metu Mėnulis pasieks stabilų atstumą ir bus matomas tik iš vienos mūsų planetos pusės, mano mokslininkai.
Mejersas su kolegomis rekonstravo gilią Žemės ir Mėnulio santykių istoriją ir nustatė, kad prieš 1,4 mlrd. metų Mėnulis buvo arčiau mūsų planetos, o Žemė sukosi greičiau.
Todėl Žemės diena trukdavo tik 18 valandų.
Tačiau per milijonus metų Mėnulis vis labiau tolo nuo Žemės. Šį procesą mokslininkai vadina „Mėnulio recesija“.
Tiksliai išmatuoti Mėnulio tolimo nuo Žemės greitį pavyko po to, kai „Apollo“ misijų astronautai Mėnulyje įrengė specialius atšvaitus lazerio spinduliams, kurie iš Žemės buvo siunčiami į Mėnulio paviršių.
Be Mėnulio gravitacijos, Žemės sukimosi greičiui įtakos turi ir kiti veiksniai, įskaitant klimato kaitą.
Kylant pasaulinei temperatūrai, tirpsta poliarinės ledo kepurės ir kyla pasaulinio vandenyno lygis.
Visas šis ištirpęs vanduo pamažu juda nuo Žemės polių į ekvatorių.
Dėl to Žemė viduryje tapo dar platesnė, o jos sukimasis dar labiau sulėtėjo.
Visa tai reiškia, kad Žemės dienos vis ilgėja.
Pokyčiai tokie maži, kad jų nepastebime. Tačiau per milijonus metų šios sekundės dalys susikaups ir galiausiai Žemės dienos ilgis padidės visa valanda.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą