Žilvinas Žvagulis apie neišsemiamas verslo idėjas: „Pas mane per daug galvoj natų, kad būčiau tikras verslininkas"

Vyras teigia, jog toks užsidegimas – iš noro gyventi oriai, o muzika visuomet užims didžiausią vietą jo širdyje.

Sekmadienio rytais „Lietuvos ryto" televizijos eteryje rodomoje laidoje „Gyvenimas versle" kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai.

Nors žodyne žodis „verslas" apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau.

Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.

Šios savaitės vienas iš laidos herojų – pramogų pasaulio veteranas Žilvinas Žvagulis. Jis išties unikali asmenybė, mat viename žmoguje telpa tiek talento ir tiek verslo vizijų, jog jų pakaktų bent keletui.

„Man liūdna nieko neveikti, aš nenorėčiau būti tuo atlikėju, kuris nieko neveikia ir laukia savo savaitgalių koncertams, o kai paklausia, ką veikė visą savaitę, atsako, kad kūrė.

Aš žinau, kaip kuriama. Galbūt genai kalti dėl to poreikio kažką ištisai veikti, nes jeigu tik turiu laisvą tarpą, blogi norai pas mane gimsta", - laidoje juokauja Žilvinas.

Laisvo laiko vyras turi nedaug ir per gyvenimą yra išbandęs gausybę veiklų: dirbo didžėjumi, organizavo renginius bei koncertus Lietuvoje ir JAE, turėjo ne vieną restoraną bei naktinį klubą gimtojoje šalyje ir svetur.

O šiuo metu jis ir toliau aktyviai koncertuoja, užsiima muzikos leidyba bei yra įkūręs prodiuserinę kompaniją.

„Aš esu niekam nežinant pirkęs džinsus ir juos perpardavinėjęs. Keturiolikos buvau, bet jau ieškojau, kur tas pelnas, žinojau, kas yra marža.

Vis tik pas mane per daug galvoj natų, kad būčiau tikras verslininkas. Mane verslas domina tiek, kiek aš galvodamas, kas man įvyks jei balso stygos nutrūks, mano vaikams nereikėtų manęs prižiūrėt.

Aš manau esu gimęs tam, kad suteikčiau džiaugsmą vaikams ir anūkams. Nenoriu, kad mano vaikai sakytų „reikia tėvui padėti", noriu oriai gyventi ir aš tą padarysiu", - atviraus Žilvinas.

Negana to, jog vyras atidaręs ne vieną barą ir naktinį klubą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, per pandemiją Žvagulių šeima pasinėrė į kulinarijos pasaulį ir ėmė vystyti šakočių kepyklos verslą.

Pasirodo, verslo vizija pradžioje buvo kitokia: gamyba turėjo rūpintis iš Airijos su šeima planavęs grįžti Žilvino bičiulis, o dainininko užduotis būtų buvusi rinkodara, tačiau galiausiai draugas pasiliko užsienyje, o Žilvinas visko ėmėsi pats nuo A iki Ž.

„Labiausiai norėjau, kad iš Anglijos pirmi du vyresnėliai sūnūs grįžtų, todėl širdį atidariau naktiniams klubams, taip pat ir su Arūnu Valinsku Margaritos saloje, kad įgyvendintume vaikų svajones.

Net ir dabar tie šakočiai, man atrodo jie juokingi, bet lindau į juos visa galva. Aš kiekvieną dieną žinau, kiek iškepa šakočių, žinau, kokia yra kiaušinio, kokia sviesto kaina, aš viską žinau kiekvieną dieną.

Tačiau nuo to nesu blogesnis menininkas, aš tiesiog turiu laiko tam pasidomėt, nes muzika manęs 10 ryte nedomina, mane ji domina nuo 12 nakties iki 6 ryto", - pripažins Žilvinas.