Žmonės gali suprasti beždžionių gestų kalbą, rodo naujas tyrimas

Nuo rodymo pirštu iki animuotų rankų judesių ir kikenimo - žmonės nuolat naudoja gestus, kuriais lydi ir kuria kalbą.

Dabar paaiškėjo, kad žmonės taip pat gali suprasti beždžionių naudotą gestų kalbą, o tai reiškia, kad žmonės gali būti išsaugoję savo protėvių beždžionių bendravimo supratimą.

Antradienį žurnale "PLOS Biology" paskelbtame tyrime teigiama, kad žmogbeždžionės naudoja daugiau kaip 80 signalų, kuriais praneša apie kasdienius tikslus.

Tarp šių gestų yra ir "didelis garsus draskymasis", reiškiantis "prižiūrėk mane" - beždžionės taip elgiasi norėdamos pašalinti vabzdžius ar nešvarumus nuo viena kitos plaukų.

"Objekto kratymas" gali reikšti "užsiimkime seksu", "prižiūrėk mane" arba "atsitrauk".

"Nukreiptas stumtelėjimas" reiškia "užlipti man ant nugaros" - bonobai arba "persikelti į kitą padėtį" - šimpanzės.

Tyrime teigiama, kad šimpanzės ir bonobai, kurie turi daugiau kaip 90 % bendrų gestų, yra artimiausi gyvi žmonių giminaičiai.

Pasak tyrimo autorių Kirsty E. Graham, Škotijos Sent Endriuso universiteto Psichologijos ir neuromokslų mokyklos mokslo darbuotojos, ir primatologės Catherine Hobaiter, universiteto Laukinių protų laboratorijos vyriausiosios tyrėjos, jų gestai yra svarbus žmogaus kalbos evoliucijos pagrindas.

Nustatyta, kad 1-2 metų amžiaus kūdikiai naudoja daugiau nei 50 beždžionių repertuaro gestų, teigė mokslininkai.

Todėl manyta, kad žmonės galėjo išsaugoti beždžionių gestų pagrindinių bruožų supratimą.

Kaip tai veikia?

Tyrėjai naudojo 5 656 dalyvių duomenis, kurie žiūrėjo 20 internetinių vaizdo įrašų, kuriuose buvo rodomas bonobo ar šimpanzės gestas, bet nebuvo rodoma jo sukelta reakcija.

Dalyviai turėjo pasirinkti teisingą gesto reikšmę iš keturių galimų variantų.

Tyrėjai atrinko 10 labiausiai paplitusių gestų tipų, kurie, kaip nustatyta anksčiau, suteikia prasmę tiek šimpanzėms, tiek bonobams, ir įtraukė juos į vaizdo įrašus.

Prie kiekvieno jų buvo pridėta paprasta gesto iliustracija, kad nepatyrusiems žiūrovams būtų lengviau atpažinti veiksmą klipuose.

Kiekvienam dalyviui atsitiktine tvarka buvo paskirtas žaidimas "tik su vaizdo įrašais" arba vaizdo įrašai su viena konteksto eilute, kurioje buvo aprašyta, ką beždžionės darė prieš gestą.

Tokio tipo supratimo tyrimas buvo taikomas testuojant nežmoginių rūšių gyvūnų žmogiškosios kalbos supratimą, tačiau šį kartą modelis buvo apverstas.

Ketvirtadienį elektroniniu paštu CNN Grahamas pranešė, kad nustatyta, jog dalyviai sėkmingai interpretavo šimpanzių ir bonobo gestus šiek tiek daugiau nei 50 % tikslumu - dvigubai tiksliau, nei tikimasi atsitiktinai. Kai kurių konkrečių gestų rezultatai siekė iki 80 proc.

Ketvirtadienį elektroniniu paštu CNN Graham pranešė, kad dalyviai sėkmingai interpretavo šimpanzių ir bonobo gestus šiek tiek daugiau nei 50 % tikslumu, t. y. dvigubai tiksliau, nei tikimasi atsitiktinai.

Kai kurių specifinių gestų, pavyzdžiui, "burnos judesio" (reiškiančio "duok man tą maistą") ir "didelio garsaus braukimo", sėkmė siekė iki 80 %.

Šis gebėjimas išliko ir nustatant dviprasmiškesnių gestų, turinčių alternatyvias reikšmes, reikšmes, o "daikto kratymas" buvo vienintelis gestas, kuriam dalyviai nesugebėjo priskirti nei pagrindinės, nei alternatyvios reikšmės.

"Tai, kad mūsų dalyviai sugebėjo interpretuoti primatų signalus, papildo naujausius rezultatus, kurie rodo, kad žmonės gali sugebėti suvokti afektinius signalus primatų vokalizacijoje", - apibendrino tyrimo autoriai.

"Šie gestai būdingi visoms kitoms didžiųjų beždžionių rūšims, - sakė L. Grahamas CNN, - ir jei žmonės juos supranta, tai atrodo, kad didžiųjų beždžionių gebėjimas gestikuliuoti galėjo būti naudojamas mūsų paskutiniųjų bendrų protėvių."

Biologija ar intelektas?

Tačiau pagrindinis mechanizmas, leidžiantis žmonėms suprasti beždžiones, lieka neišaiškintas, pridūrė tyrėjai.

Kai kurie galimi šios mįslės paaiškinimai: žmonės biologiškai paveldėjo didžiųjų beždžionių repertuarą, beždžionės ir žmonės turi bendrą intelektą signalams interpretuoti, taip pat bendrus kūno planus ir socialinius tikslus arba gestų panašumą į veiksmus, kuriuos jais siekiama sukelti.

"Turime ištirti, kaip dalyviai suprato gestus - ar žmonės paveldėjo žodyną, gebėjimus, ar mes samprotaujame? Tai didelis klausimas, kuriam spręsti prireiks įvairių metodų", - sakė Graham.

"Tačiau šis eksperimentas yra svarbus koncepcijos įrodymas, o toliau galėsime žaisti su dalyvių gaunama informacija ir daugiau klausinėti dalyvių apie tai, kaip jie interpretuoja gestus.

Taip pat tiriame įvairias didžiųjų beždžionių bendruomenes laukinėje gamtoje, kad susidarytume išsamesnį jų gestų vaizdą."

Tyrėjai pažymėjo, kad gorilų ir orangutanų gestus taip pat gali interpretuoti žmonės, nors šių beždžionių rūšių gestų reikšmės dar nenustatytos.

"Šunys taip pat įdomūs, nes mes nesame tokie artimi giminaičiai, bet mes juos prijaukinome ir kartu su jais evoliucionavome per dešimtis tūkstančių metų, - pridūrė Graham, - todėl tai, kaip mes su jais bendraujame, taip pat gali būti labai pamokoma tyrėjams."

Ekrano nuotr.