Lietuvą drebinančioje nelegalių statinių griovimo epopėjoje – naujas žingsnis: kas iš to pralobs

Klaipėdos apygardos teismas dar 2009 metų balandį Juodkrantėje iškilusį žuvų restoraną ir šalia esantį vadinamąjį jachtininkų viešbutį, namelį prieplaukoje, kiemo statinius pripažino neteisėtais, nors šeimininkai projektą buvo suderinę su valstybės institucijomis, gavo statybų leidimą.

Naujieji statiniai pripažinti tinkamais naudoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Aplinkos ir Teisingumo ministerijų, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, Teritorijų planavimo bei statybos inspekcijos poziciją ir civilinius ieškinius dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) palaikė tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Tuomet buvo sunerimę ne tik aplinkosaugininkai.

Kuršių nerijos, kuri pripažinta UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybe, likimui neabejingas Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus grūmojo nelegalių statybų sumanytojams ir organizatoriams, į draustinį kvietė buldozerius.

Restoranas virto griuvėsiais

Juodkrantės žuvų restorano, jachtininkų viešbučio ir kitų gretutinių objektų pripažinimo tinkamais naudoti statiniais aktą pasirašė tuometės Klaipėdos apskrities administracijos viršininkės Virginijos Lukošienės pavaduotoja Irina Rozova.

O pati viršininkė tuo metu atostogavo.

Įsiplieskus skandalui dėl statybų Kuršių nerijoje naujus komercinius pastatus Juodkrantės centre įteisinę valstybės institucijų, taip pat Neringos savivaldybės administraciniai aktai, namų pirkimo ir pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais ir panaikinti.

Žuvų restoranas buvo nugriautas.

Verslininkai aiškino, kad tokia situacija susiklostė ne dėl jų, o dėl valdžios įstaigų kaltės ir neapdairumo, neteisėtų tarnautojų veiksmų.

Teismai tai pripažino, todėl nugriautų pastatų šeimininkei įmonei „Meirona“ iš valstybės priteistas daugiau kaip 1,2 mln. eurų žalos atlygis.

Įteisino nelegalią statybą

„Meironai“ nuostolius su palūkanomis įpareigota solidariai atlyginti Teisingumo ministerija, detalųjį planą tvirtinusi, statybų leidimą suteikusi Neringos savivaldybė.

Kai tai buvo padaryta, imta ieškoti tiesioginių kaltininkų – valstybės tarnautojų, laiminusių neteisėtus sprendimus.

Statybų teisėtumo Juodkrantėje reikalus nagrinėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA).

Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisija, kuriai vadovavo apskričiai pavaldžios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) vedėjo pareigas ėjęs Aloyzas Norvilas, parengė aktą ir pateikė jį I.Rozovai.

Pastaroji jį nedvejodama pasirašė.

Dabartinės Aplinkos ministerijos kontroliuojamos VTPSI vadovybė įsitikinusi, kad valstybei nebūtų kilusi pareiga dėl žalos „Meirūnai“ atlyginimo, jeigu KAVA tarnautojai būtų deramai vykdę savo pareigas – atidžiau domėjęsi statybų Kuršių nerijoje procesais, tikrinę detaliuosius planus, žiūrėję, kokius dokumentus pasirašinėjo.

Pareikalauta atlyginti žalą

VTPSI kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus dėl nuostolių atlyginimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka – pareikalavo, kad I.Rozova ir A.Norvilas padengtų dalį valstybės patirtos žalos po to, kai Juodkrantės restoranas buvo sulygintas su žeme.

„Gavę žinių apie neteisėtas statybas, vadovaudamiesi gero viešojo administravimo ir teisės principais, jie privalėjo ištirti informaciją, užkirsti kelią pažeidimams.

I.Rozovos ir A.Norvilo veiksmai tuo metu neatitiko nei protingo asmens, nei valstybės tarnautojo, nei statybų valstybinę priežiūrą vykdančio ūkio subjekto veiklos kriterijų“, – pažymima VTPSI prašyme.

Pareiškėjai pažymėjo, kad I.Rozova statinių Juodkrantėje pripažinimo tinkamais naudoti aktą patvirtino neatsižvelgdama į KNNP direkcijos perspėjimus apie padarytus pažeidimus – pagal statybų techninius reglamentus ji galėjo panaikinti komisijos sprendimą, bet to nepadarė.

Parašas dokumente – niekis?

Klaipėdos apskrities viršininko administracijai tenkanti atlygintinos žalos dalis siekia 160 279 eurus.

Tačiau Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad iš nuostolį padariusio valstybės tarnautojo galima išsireikalauti ne daugiau kaip devynių vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

Iš A.Norvilo, kurio vidutinis darbo užmokestis tuo laikotarpiu viršijo 755 eurus, VTPSI pareikalavo 6798 eurų žalos atlyginimo.

Pareiškėjų civilinis ieškinys I.Rozovai didesnis – viršija 11 tūkst. eurų, nes jos vidutinis atlyginimas siekė 1228 eurus.

Buvusi valdininkė ir Seimo narė I.Rozova įrodinėjo, jog pagal tuomečius savo įgaliojimus ir kompetenciją neturėjo ir negalėjo suprasti, kad įteisina neteisėtą statybą.

Funkciją pasirašinėti komisijos patvirtintus aktus ji vadino pertekline, tiesiog nereikalinga, savo parašą svarbiame dokumente ji vertino kaip formalumą, besąlygiškai nustatytą teisės aktų.

Nieko neišmano, bet pasirašė

„Už žalą valstybei atsakingi kiti asmenys, priėmę sprendimus dėl žemės sklypo Juodkrantėje skyrimo, detaliojo plano patvirtinimo, išdavę statybos leidimą. Jie turėjo suvokti, kad veikia neteisėtai – leidžia statyti namus ten, kur jų apskritai negali būti“, – teisme aiškino I.Rozova.

Atsakovė akcentavo, kad buvo atsakinga už švietimą, kultūrą, socialinius klausimus, statybas įteisinusį aktą pasirašė pavaduodama atostogavusią Klaipėdos apskrities viršininkę V.Lukošienę.

Maskvoje žurnalistiką studijavusi I.Rozova pabrėžė nesanti civilinių statybų, teisės specialistė. Tik A.Norvilas, būdamas komisijos pirmininkas, pasak I.Rozovos, galėjo nustatyti, ar nebuvo pažeisti kokie nors teisės aktai.

Ji esą negalėjo abejoti komisijos išvadomis, neturėjo jokio pagrindo atsisakyti savo parašu tvirtinti Juodkrantės statinius įteisinusį juridinį dokumentą.

I.Rozova patikino, kad net savo gera valia nebūtų įstengusi tinkamai įvertinti, ar A.Norvilo vadovaujama komisija atliko viską, kas jai priklausė pagal įgaliojimus.

Aplinkosaugininkų signalai

A.Norvilas tvirtino, kad esminis buvo ne jo vadovaujamos komisijos parengtas aktas, o apskrities viršininko arba jį laikinai pavadavusio asmens parašas – be jo pastatai nepripažįstami tinkamais naudoti.

Žalą valstybei jis siejo ir su KNNP direkcijos, kuriai tuo metu vadovavo Aurelija Stancikienė, neveiklumu, netinkama komunikacija su kitomis valstybės įstaigomis.

„Nacionalinio parko direkcija privalo derinti visus plėtros projektus, kad jie atitiktų Kuršių nerijos generalinio plano sprendinius, neapsiriboti raštais kitoms įstaigoms, kreiptis į inspekciją, teismus, kad būtų patikrintas statybas reglamentuojančių dokumentų teisėtumas“, – sakė A.Norvilas.

Ieškovai savo ruožtu prisiminė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų raštas dėl nepritarimo abejotinoms statyboms Juodkrantėje nusiųstas V.Lukošienei.

Pasirodo, ji buvo gavęs ir statybas Klaipėdos apskrityje kontroliavusios inspekcijos vadovas A.Norvilas.

Vadovę išgelbėjo atostogos

Komisijai svarstant statinių pripažinimo tinkamais naudoti klausimą užfiksuota aplinkosaugininkų pastaba „Pateikti techninį projektą KNNP direkcijai“, tačiau Kuršių nerijos sergėtojai jo negavo.

A.Norvilo vadovaujama komisija dėl aplinkosaugininkų pastabų ir jų įtakos žuvų restorano ir jachtininkų viešbučio Juodkrantėje pripažinimui tinkamais naudoti statiniais nepasisakė.

Klaipėdos apskričiai vadovavusi V.Lukošienė, teismo procese pasisakiusi kaip trečiasis asmuo, gynė I.Rozovą – esą neįrodyta, kad ji tyčia ar neatsargiai vienokia ar kitokia apimtimi pažeidė kurį nors savo pareigybės punktą, elgėsi netinkamai arba toleravo neteisėtus pavaldinių veiksmus.

„Už statinio pripažinimą tinkamu naudoti išvadas atsako komisija.

Žala kilo anksčiau – ne dėl minėto akto, o dėl neteisėto detaliojo plano ir Neringos savivaldybės išduoto statybos leidimo“, – tvirtino V.Lukošienė, kurią nuo reikalavimų atlyginti valstybės nuostolius išgelbėjo atostogos.

1,2

Tiek mln. eurų žalos atlygį teismai iš valstybės priteisė nugriautų pastatų šeimininkei.