Lietuviai taupo kelionių ir pramogų sąskaita. Kokie taupymo įpročiai kelia nerimą?

Gyventojai po truputį laisvinasi diržus, perkamoji galia pradeda augti, tačiau finansų ekspertai pataria neatsipalaiduoti – metinė infliacija dar palyginti aukštą, o augant vidutiniam darbo užmokesčiui pasirūpinti finansine pagalve – pats tinkamiausias metas.

Taupo tiek, kiek lieka

LKU kredito unijų grupės atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad du iš trijų apklaustųjų dėl didėjančių kainų atidžiau planuoja savo išlaidas.

Pajutę ekonominį neapibrėžtumą pirmiausia atsisako nebūtinųjų išlaidų – riboja keliones, lankymąsi renginiuose bei pramogas. Užuot vykę tolimesnių ar ilgesnių atostogų, renkasi vasaroti Lietuvoje.

„Augant kainoms ir vyraujant neapibrėžtumui, vyksta pokyčiai ir gyventojų finansinėje elgsenoje. Vis dėlto reguliarus taupymas, atsidedant nusistatytą pajamų dalį, vis dar kelia iššūkių ir dalis gyventojų yra linkę atidėti taupymui tiek, kiek lieka laisvų pajamų, jei jų iš viso lieka“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

Tyrimas parodė, kad kas ketvirtas apklaustasis taupymui atsideda vos iki 5 % gaunamų pajamų, kai rekomenduojama dalis turėtų siekti nuo 10 %.

„Augusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos, kilusi EURIBOR reikšmė turintiems paskolas lėmė, kad gyventojams lieka mažiau pinigų taupyti. Kadangi apriboti vartojimą yra sudėtingiau, natūraliai lieka mažiau laisvų lėšų. Tokiu atveju būtina peržiūrėti nebūtinųjų išlaidų krepšelį ir apsvarstyti, kaip šias išlaidas sumažinti“, – apibendrina R. Šukevičius.

Per atostogas išleidžiame daugiau

Laukiamiausias laikas metuose – atostogos – gali tapti galvos skausmu, jeigu iš anksto nesusiplanuosite joms skirto biudžeto.

„Per atostogas  esame linkę labiau atsipalaiduoti ir tai atsiliepia spontaniškuose sprendimuose išleisti pinigus čia ir dabar. Nuo to galima apsisaugoti iš anksto suplanavus, kiek pinigų, atmetus būtinąsias pragyvenimo ir transporto išlaidas, galima skirti papildomiems pirkiniams ar pramogoms atostogų metu“, – pataria R. Šukevičius.

Vis dėlto, net ir planuojant atostogas, reikėtų nepamiršti taisyklės turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio pagalvę nenumatytiems atvejams. Taip pat pasverti, kiek lėšų prireiks pragyvenimui po atostogų iki mėnesio galo.

Lietuvių santaupos ir toliau nuvertėja

Gegužę Lietuvos bankas skelbė, kad gyventojai Lietuvos finansų įstaigose laiko per 21 mlrd. Eur, iš kurių 17 mlrd. Eur dūla einamosiose sąskaitose.

Nors augančios indėlių palūkanos dalį lietuvių paskatino perkelti santaupas iš einamųjų sąskaitų į indėlius, R. Šukevičius pastebi, kad tokios praktikos apimtys Lietuvoje vis dar per mažos.

Tyrimas atskleidė, kad nors gyventojai stengiasi taupyti, tačiau ir toliau santaupas laiko grynaisiais arba pagrindinėje mokėjimo sąskaitoje – taip daro net 73 % apklaustųjų.

Už indėlius gaunant palūkanas, kurios dalyje kredito unijų jau šoktelėjo virš 4 % už metų indėlį, iš dalies galima kompensuoti infliacijos žalą santaupoms.

Dar daugiau, laikant santaupas einamosiose sąskaitose, dažniau kyla rizika jas nepasvertai išleisti.

„Santaupas laikant atskiroje mokėjimo sąskaitoje arba indėlyje, turėsime sudėtingesnį priėjimą, o tai mus pačius apsaugos nuo pagundos juos neapgalvotai išleisti tiek kasdienybėje, tiek per atostogas“, – pataria R. Šukevičius.

Finansų ekspertai vieningai rekomenduoja gyventojams aktyviau domėtis bei naudotis įvairiomis finansinėmis paslaugomis bei pažymi, kad trūkstant žinių apie kitas alternatyvas, indėliai išlieka viena paprasčiausių ir saugiausių taupymo priemonių.