Lietuvoje daugėja taupančių, bet ne visiems tam pakanka lėšų

Daugiau gyventojų taupo bei atsideda didesnes sumas, tačiau kartu nerimauja dėl pajamų, kurios nėra pakankamai didelės.

Šeimos finansų ekspertai pastebi besikeičiančias tendencijas ir pataria taupyti bei investuoti lanksčiai bei rinktis įvairesnius būdus.

INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės užsakymu šį balandį atliktas reprezentatyvus Gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas atskleidė, kad taupo trys iš keturių (76 proc.) gyventojų – tai yra 4 procentiniais punktais daugiau nei pernai.

Kasmet atliekamas tyrimas rodo, kad šis skaičius kasmet nuosekliai auga. Palyginti, 2020 metais taupė du iš trijų (66 proc.) gyventojų.

Gyventojus taupyti skatina ir pasikeitusi situacija indėlių rinkoje. Besikeičianti palūkanų aplinka, pasibaigusi pandemija, suaktyvėjęs vartojimas, išaugusi konkurencija, pakeitė situaciją ir taupymo sąlygas klientams.

Daugelis kredito įstaigų pagerino taupymo sąlygas ir pasiūlė reikšmingas palūkanų normas už terminuotuosius indėlius.

Pavyzdžiui, Šiaulių bankas vien nuo 2022 metų rugsėjo net 7 kartus kėlė indėlių palūkanų normas ir dabar jos siekia 4 proc. (renkantis neatšaukiamą Terminuotąjį indėlį Plius 1 metų trukmės terminui.

Mažiausia indėlio suma 100 Eur, klientams suteikiama galimybė rinktis palūkanų išmokėjimo periodiškumą ir tai neturi įtakos palūkanų normų dydžiui).

„Stebime tendenciją, kad lėšų kaupimo forma indėlių produktuose domisi vis didesnė klientų dalis, stebime augantį indėlių portfelį ne tik tarp gyventojų, bet ir tarp smulkiojo ir vidutiniojo verslo klientų.

Šiaulių bankas skaičiuoja, kad nuo praėjusių metų vidurio juridinių klientų terminuotųjų indėlių portfelis išaugo 67 proc., o gyventojų indėlių portfelis augo net 19 proc.

Tai rodo aiškią tendenciją, kad klientai linkę perkelti savo lėšas į indėlių sandorius.

Nors infliacija šiai dienai vis dar aukšta, tačiau taip taupant prarandama mažiau“, – pastebi Šiaulių banko taupymo ir investavimo projektų grupės vadovė Aušrinė Vilimavičiūtė.

Anot jos, situacija rinkoje pasikeitė labai greitai ir drastiškai – dar visai neseniai dauguma bankų už klientų indėlius apskritai nemokėjo jokių palūkanų arba jos buvo itin mažos.

Tai, kad sparčiai išaugo klientų indėliai bankuose, nulėmė Covid-19 pandemija ir dėl jos taikomi suvaržymai.

Pavyzdžiui, iki pandemijos lietuviai užsienyje atostogų metu išleisdavo net iki 2 mlrd. Eur. Vartojimas šalies viduje taip pat buvo net kelis kartus didesnis.

Taip pat neramumai dėl ateities – pandemija, o paskui ir Rusijos karas Ukrainoje paskatino gyventojus kaupti santaupas.

Daugėja taupančių

Jeigu kelerius metus iki šiol gyventojai santaupas kaupė dėl to, kad negalėjo išleisti pinigų, pavyzdžiui atostogoms, o kartu ir nerimavo dėl ateities, tai dabar jie skabo šio sprendimo vaisius. Rekordinė infliacija namų ūkius išgąsdino ne juokais.

„Gyventojai jaučia, kad jų perkamoji galia mažėja ir išaugusios kainos kramto jų pajamas.

Naujausiame INVL Gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrime, taupantys teigia daugiausia žmonių per nuo 2016 metų, kai tyrimas pradėtas.

O netaupančių (24 proc.) gyventojų dauguma sako, kad taupymui nepakanka pajamų (70 proc.) arba kad neturi galimybių mažinti išlaidų (34 proc.).

Pernai tokių atitinkamai buvo 62 proc. ir 28 proc. Įdomu tai, kad per metus nuo 20 proc. iki 11 proc. sumažėjo gyventojų, teigiančių, jog taupyti nemato prasmės, o dar labiau – liko tik 3 proc. gyventojų, kurie įsitikinę, kad kritiniu atveju jiems padėtų artimieji.

Pernai tokių buvo 11 proc.

Dar vienas dalykas – daugiau kaip pusė (51 proc.) gyventojų kaip tikslą, kuriam tikisi sukaupti investuodami, nurodė, kad siekia papildomų pajamų šalia pagrindinio uždarbio.

Šis rodiklis ankstesniais metais buvo mažesnis. Tai dar kartą parodo, kad žmonės nesijaučia saugūs gaudami dabartines pajamas“, – pastebi INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Svarbu turėti tikslą

Pasak Šiaulių banko atstovės A. Vilimavičiūtės, taupyti, investuoti ar atsidėti savo ateities gerovei galima ir didžiules sumas, ir kelis eurus, bet svarbiausia yra ne tai.

Svarbu turėti kaupimo ar investavimo tikslą – išsaugoti turto vertę ar uždirbti. Svarbu ir rizika – nes įprastai didesnės grąžos lūkestis reiškia ir didesnę riziką bei kiek pajamų taupymui šeima gali skirti per mėnesį.

Ne mažiau svarbus ir terminas – iki kada norima vieną ar kitą sumą sutaupyti. Ir svarbu nepamiršti atskirti santaupų nuo einamųjų lėšų.

„Žmonės dažnai sako, kad gal dabar ne laikas, situacija nėra lengva ar panašiai. Tiesa ta, kad šiandien kaip niekada anksčiau, yra tinkamiausias laikas pradėti taupyti ar investuoti.

Šiuo metu daug rinkos dalyvių gali pasiūlyti konkurencingus prekybinius įkainius, patogius ir lengvai suprantamus investavimo įrankius.

Ir informacijos apie taupymą bei investavimą yra daugiau nei bet kada anksčiau, nes ši tema – labai aktuali“, - pastebi Šiaulių banko taupymo ir investavimo projektų grupės vadovė.

INVL šeimos finansų ekspertė dr. D. Kolmatsui sako, kad labai svarbu išsaugoti taupymo ir investavimo nuoseklumą bei periodiškumą ir pasirinkti keletą skirtingų instrumentų, kurie skirtųsi savo rizikos laipsniu investicijų geografija ir sritimis.

„Dabar yra labai geras momentas suprasti ir išmokti, kodėl taupymas ir investavimas turi būti įvairus bei nuoseklus.

Dėl išaugusių palūkanų šiuo metu terminuoti indėliai yra puikus instrumentas saugiai taupyti ir auginti turto vertę.

Kita vertus, jeigu žiūrėtume ilgalaikę perspektyvą, tai dar prieš metus palūkanos buvo apie 0.

Bet ilgalaikėje perspektyvoje rizikingesnių INVL III pakopos akcijų pensijų fondų vidutinė metinė grąža, Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 10 metų viršijo 7 proc., o tuo laikotarpiu vidutinė indėlių grąža buvo 0,2 proc.

Bet praeities rezultatai ateities rezultatų negarantuoja. 

Iš tiesų taupant ir investuojant protingai reikėtų apsvarstyti galimybę turėti ir indėlių, ir pensijų fondų vienetų, ir galbūt savarankiškai investuoti į investicinius fondus.

Be to, norint pasiekti geriausių rezultatų, tai patariama daryti reikia nuosekliai ir periodiškai. Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį investuoti, nesvarbu, ar fondų vienetų vertė kyla, ar krenta.

Klaida, kurią daro daugelis – nustoja investuoti, kai situacija pablogėja, pavyzdžiui, esant nuosmukiui rinkoje, koks buvo pernai.

Taip praleidžiama galimybė įsigyti turto vienetų, kai jų vertė mažesnė. Geriausia nelaukti kažkokio palankaus momento ir taupyti bei investuoti nuolat.

Bei nepamiršti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika“, – sako INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. D. Kolmatsui.

Primename, kad Šiaulių bankas ir „Invalda INVL“ praėjusių metų pabaigoje pasirašė sutartį dėl dalies mažmeninių verslų sujungimo.

Po sandorio įgyvendinimo Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą Baltijos šalyse.

Mažmeninių verslų sujungimas atneš daugiau vertės klientams, darbuotojams ir investuotojams.