Lietuvoje paskutiniai kaukes nusiims vaikai

Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo kitos savaitės uždarose patalpose kaukių dėvėjimas nebebus privalomas. Išskyrus kelias išimtis.

Tad nuo pirmadienio, balandžio 4 d., operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą.

Ne prievolė, o rekomendacija

Ministerija primena, kad nors kaukių dėvėjimas nebus privalomas, jis rekomenduojamas uždarose erdvėse, kur nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo, bloga ventiliacija ar didesnis žmonių susibūrimas.

Kitose šalyse kaukių dėvėjimo reikalavimai taip pat keičiasi. Tokia pati kaukių dėvėjimo tvarka, kai viešose vietose kaukės išlieka rekomenduojamos, tačiau tam tikruose sektoriuose vis dar privalomos, jau taikoma Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje, o nuo balandžio 1 d. bus taikoma ir Latvijoje.

Privalomas kaukių dėvėjimas išlieka Estijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitose šalyse, o kaukių dėvėjimo reikalavimų nėra arba jis tik rekomenduojamas Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Islandijoje.

Kartu SAM informuoja, kad nuo pirmadienio iki 5 dienų trumpinama COVID-19 liga sergančių asmenų izoliacija - šis pakeitimas daromas atsižvelgiant į vyraujančios koronaviruso atmainos savybes, t.y. trumpesnį inkubacinį laikotarpį.

Dėl ilgesnės izoliacijos poreikio spręs gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

Greitų teisinių sprendimų nebus

„Vakaro žinių" kalbintas advokatas Justas Sakavičius sakė nesuprantantis, kodėl moksleiviai iki šiol mokyklose privalo dėvėti kaukes. „Man tai atrodo kaip parodija.

Reliktas, kuris yra visiškai nereikšmingas susirgimų skaičiui. Dauguma vaikų jau yra persirgę, o šiuo metu serga kitos visuomenės grupės. Kaukės jau nebeturi reikšmės.

Pradinukams ši prievolė panaikinta, o vyresniesiems palikta be jokios argumentacijos. Bandoma sakyti, kad tai neva mažiausiai kenkianti priemonė.

Galbūt mažiausiai ji kenkia tik tuomet, kai tos prievolės niekas nesilaiko. Nes jeigu kaukė visą dieną dėvima teisingai, tai ji tikrai turi neigiamą poveikį", - sakė J.Sakavičius.

Advokatas atstovauja Seimo narių grupei, kuri kreipėsi į teismą dėl privalomo kaukių dėvėjimo pradinukams. Šioje byloje teismas dėl kaukių reikalavimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Nors kol kas KT nepaskelbė, ar prašymas priimtas nagrinėti, J.Sakavičiaus nuomone, tai neabejotinai nutiks, tačiau KT pasisakymo gali tekti laukti dar ilgai.

„Toks prašymas būtų įrašytas į bendrą eilę, kurioje vidutiniškai laukti reikia metus. Žinoma, KT turi teisę paspartinti procesą, pripažinus, kad klausimas yra labai svarbus.

Tačiau kadangi jau kalbama apie kaukių reikalavimo panaikinimą, manau, poreikio skubėti nebus įžvelgta. Toks poreikis atsirastų, jeigu kaukių reikalavimas būtų įvestas vėl.

Bet verta žinoti, kad skubos tvarka išnagrinėti šį klausimą gali kreiptis žmonės, institucijos arba visuomeninės organizacijos. Pavyzdžiui, kad rudenį vėl nebūtų priimtas panašus reikalavimas.

O iki to laiko jau žinotume atsakymą, ar tai buvo padaryta teisėtai, ar ne. Gal ir teisėjams pasirodys prasminga apie šį klausimą pasisakyti dar iki rudens. Manau, tai būtų logiška", - sakė J.Sakavičius.

Absoliuti dauguma gyventojų laukia atlaisvinimų



„Baltijos tyrimų" vasario 22-kovo 3 dienomis atlikta apklausa rodo, kad 84 proc. respondentų pritaria šiuo metu galiojančių suvaržymų panaikinimui: 46 proc. tam visiškai pritartų, dar 38 proc. greičiausiai pritartų.

„Baltijos tyrimų" duomenimis, kuo greitesniam COVID-19 suvaržymų panaikinimui labiau pritartų vyrai (52 proc. visiškai pritartų, dar 33 proc. greičiausiai pritartų).

Taip pat pritartų jaunimas iki 30 metų (61 proc. visiškai pritartų, 30 proc. greičiausiai pritartų), didmiesčių gyventojai (54 proc. visiškai pritartų, 31 proc. greičiausiai pritartų), respondentai su didžiausiomis (per 1500 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (56 proc. visiškai pritartų, 32 proc. greičiausiai pritartų).

Interviu kalbamės su judėjimo „Basos mamos" vadove Vitalija JANKAUSKAITE-MILČIUVIENE:

- Kaip manote, kodėl vaikai liko vieni paskutiniųjų, kuriems galioja prievolė dėvėti kaukes mokykloje?

- Arba tai yra aplaidumas, arba savo galios demonstravimas.

Matosi, kad šiai Vyriausybei trūksta ryžto visais klausimais. Lietuva liko kone paskutinė be tokio sprendimo, nes daugelyje valstybių kaukių reikalavimas yra panaikintas, beje, kai kur jau seniai. Gal vaikai mažiausiai triukšmo kelia, todėl liko vieni paskutiniųjų, kurie vis dar yra su kaukėmis.

Žinoma, šis reikalavimas vis dar taikomas parduotuvėse, darbo vietose. Bet suaugusieji yra drąsūs ir pajėgūs patys priimti savo taisykles.

Tad daugelis darboviečių turi vidinių susitarimų ir darbuotojai nedėvi kaukių. Vaikams tą padaryti yra sunkiau, nors jau girdžiu, kad kai kurie paaugliai ima maištauti prieš šį reikalavimą.

- Ar susikūrusį judėjimą „Basos mamos" valdžia kvietė į kokią darbo grupę ar pasitarimus, kuriuose svarstomi pandemijos valdymo klausimai, kad būtų išklausyta ir tėvų nuomonė?

- Ne, mūsų niekas niekada į tokius pasitarimus nekvietė. Štai išgirdau, kad komikas Olegas Šurajevas vyks į susitikimą su premjere. Ir pagalvojau, kad jam premjerė randa laiko, o su „Basomis mamomis" niekuomet nesusitiko.

- Nėra pikta?

- Ir pikta, ir liūdna dėl tokios situacijos. Nors atrodo, kad visą savo pyktį jau „išpykau", jeigu tai įmanoma. Norisi kažką daryti, bet net nežinai, kaip galėtum pakeisti šią situaciją.

- Ar vaikai skundžiasi neigiamu kaukių poveikiu?

- Žinoma. Mano dukra skundžiasi, jog grįžus iš mokyklos skauda galvą, kitų vaikų veido oda tapo jautresnė. Odos bėrimai paaugliams ir taip yra aktuali problema, o kaukių reikalavimai tik pablogina situaciją.

Girdime, kad pandemija išryškino tam tikras problemas, su kuriomis susiduria vaikai. Jau ir prieš pandemiją vaikai daug laiko praleisdavo virtualioje erdvėje, o pandemijos metu ši problema kartu su nejudrumu ir sėslumu paaštrėjo dar labiau.

Visa tai paskatino ir kitas problemas: valgymo sutrikimus, svorio problemas. Tai buvo aktualu ir anksčiau, nes Lietuvos vaikų psichologinė būklė visada buvo prastesnė nei kaimyninių šalių, tačiau pandemija visa tai išryškino.