Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad šis rodiklis yra „labai kompleksinis“, todėl neįmanoma išskirti vienos priežasties, lėmusios jo didėjimą.
„Bet man atrodo, kad (įtakos turi – BNS) ir gerėjantis finansavimas sveikatos priežiūros sistemos, ir (...) didėjantis fizinis aktyvumas, mažėjantis kenksmingų medžiagų – cigarečių, alkoholio – vartojimas, besikeičiantis požiūris į mitybą. Visos dedamosios tikrai turi įtakos“, – BNS šią savaitę sakė naujasis ministras.
„Manau, kad tas rezultatas turėtų gerėti ir ateityje“, – pridūrė jis.
Valstybinės duomenų agentūros statistika rodo, kad mažiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 1994 metais ir siekė 68,57 metų.
Palyginus su 1958-aisiais (69,4), vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023-aisiais Lietuvoje pailgėjo maždaug aštuoneriais metais. Tačiau, šalis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris 2023 metais buvo 81,5 metų.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą