Lietuvos teismai pasiekė JAV lygį: su pykčiais išsiskyrusi vilniečių pora bylinėjosi, kuriam priklauso šuo

Lietuvoje, pasirodo, taip pat kaip grybų po lietaus atsiranda vis keistesnių bylų.

Vieną iš tokių bylų išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, kuriam teko išspręsti neįprastą klausimą – kaip turėtų būti nustatyta šuns globa išsiskyrusiai vilniečių porai.

Garbė (ar nelaimė) išnagrinėti tokią bylą teko iš pradžių Vilniaus miesto apylinkės teismui, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams Visvaldui Kazakiūnui, Rositai Patackienei ir Dainiui Rinkevičiui.

Į teismą besikreipęs vilnietis Danielis (tiek pastarojo, tiek buvusios jo draugės tikslios asmenybės žinomos, tačiau jų minėti čia nėra jokio viešojo intereso, todėl ir neminėsime) į teismą padavė buvusią savo gyvenimo draugę, teigdamas, kad ji po skyrybų pasisavino jo mylimą augintinį, todėl šis turėtų būti grąžintas iš „neteisėto valdymo“ jam.

Sudaužiusi širdį pasiėmė ir šunį

Kaip teismui nurodė vyras, nedažnos ir nepigios Korsikos šunų veislės (Cane Corso) kalytę jis 2019 m. įsigijo Lenkijoje esančiame veislyne.

Anot Danielio, šis pirkinys buvo ne šiaip sau – tai buvo pirmasis žingsnis link jo svajonės įsteigti Korsikos šunų veislyną.

Tačiau šuns pirkimas turėjo šiokių tokių niuansų – kadangi veislyno savininkė turėjo problemų dėl verslo liudijimo, paprašė 1,2 tūkst. eurų už kalytę pervesti į jos asmeninę sąskaitą, o sąskaitos numerį persiuntė ne pirkėjui, o jo draugei, ši ir persiuntė pinigus pardavėjai.

Buvusi draugė pasirašė ir šuns pirkimo dokumentus, nuvykusi į veislyną, kol vilnietis džiaugėsi nauju augintiniu. „Nekilo mintis lietui lyjant ir tamsoje tikrinti šuns įsigijimo dokumentų“, – vėliau teismui nurodė vyras.

Pasak bylos iniciatoriaus, naujasis augintinis gyveno tiek pas naująjį savininką, tiek pas jo draugę, abiejuose namuose turėjo guolį, abu šeimininkai juo rūpinosi.

Tačiau 2021 m. birželį gyvenimo draugė Danieliui pareiškė, kad ji neketina su juo toliau draugauti, o šuo liks su ja, nes jo auginimas yra jos hobis.

Pasak vilniečio, jį palikusi draugė neleido nei pasiimti jos namuose buvusio šuns, nei juo toliau rūpintis ar su juo bendrauti.

Vyras teigė, kad bandė tartis ir ieškoti kompromisų, kad buvusi mergina leistų jam auginti ir prižiūrėti šunį pakaitomis, matytis su šuniu bent kelias dienas per savaitę.

Tačiau palikusi draugė pareiškė, kad šuo yra jos ir ji yra jo šeimininkė, o galiausiai užblokavo buvusį širdies draugą socialiniuose ir telefoniniuose tinkluose.

Palikto draugo kerštas?

Pati mergina, kurią buvęs draugas apkaltino pasisavinus jo šunį, pateikė visai kitokią versiją.

Anot moters, šunį ji su draugu buvo įsigiję bendrai kaip naujai besikurianti šeima.

Danielis iš pradžių pasirašė pirkimo dokumentus, kadangi gerai kalba lenkiškai ir jam buvo lengviau derinti reikalus, tačiau tarpusavyje buvo sutarta, kad ji bus augintinio faktinė šeimininkė ir prižiūrės šunį, kol širdies draugas užsiims sporto, darbo ar kitais reikalais.

Moteris taip pat teigė, kad tai ji išsirinko šunį, mokėjo už jį pati, nors dalį pinigų pasiskolino iš draugo, pasirašė galutinius dokumentus, dėl to šunį savo vardu užregistravo veterinarijos klinikoje, savo iniciatyva susirado šunų dresūros mokyklą ir lankė dresūros pamokas.

Pasak šuns savininkės, kryžius jos ir draugo santykiuose buvo padėtas, kai ji po pustrečių metų draugystės pradėjo pokalbį dėl tolimesnės ateities kartu, vaikų, tačiau draugas dėl to tik pagrasino nusižudyti.

Moteris teigė tuo metu supratusi, kad šie santykiai neturi ateities, ir pasiryžo nutraukti draugystę. Tačiau širdies draugas buvo kerštingas – pareiškė pretenzijas į šunį, ėmėsi kitų kerštingų žingsnių.

Į tokią buvusios draugės versiją atsikirtęs vyras teismui nurodė, kad niekad nebuvo prieš šeimos kūrimą, vaikus, tačiau pandemijos akivaizdoje tai nebuvo tinkamas laikas.

O 2021 m. birželį draugė esą pareiškė, kad ji neketina veisti šunų, dėl to jo svajonė žlugo, jis pasijuto apgautas, po keleto dienų paprašė atiduoti augintinį, tačiau sulaukė šalto atsako.

Pati moteris į tai atkirto, kad ji ne tik prižiūrėjo ir rūpinosi augintiniu, bet ir dalyvavo su juo absoliučiai visose parodose, o svarbiausia – į teismą besikreipusio draugo aiškinimai apie veislyną yra niekiniai, kadangi įsigyta kalytė buvo pripažinta kaip tinkama tik auginti namuose, dalyvauti parodose, tačiau visiškai netinkama veislei dėl turimų defektų.

Pasak vilnietės, apie pastaruosius defektus yra užsimenama tiek pirkimo dokumentuose, tiek dokumentuose iš parodų, kuriose dalyvavo augintinė.

Dramos teisme

Šuns šeimininkei teko pakovoti dėl savo šuns, tačiau galiausiai moteris įrodė, kad buvusio draugo pretenzijos jai yra nepagrįstos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2022 m. rugpjūtį konstatavo, kad į teismą besikreipęs vyras nepajėgė įrodyti, jog turi kokias nors teises į šunį, be to, iš visų turimų dokumentų matyti, kad moteris yra tikroji šuns šeimininkė.

Nepaisant nepalankaus sprendimo, Danielis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti šį sprendimą, o kartu išreikalauti iš Lietuvos kinologų draugijos susijusius su augintiniu dokumentus – šie esą parodytų, kad jis yra šuns bendraturtis, bet draugija jam pastarųjų neduoda.

Tačiau šiuos dokumentus Vilniaus apygardos teismui pateikė pati šuns šeimininkė, o bylą pakartotinai išnagrinėję teisėjai nutarė, kad vyras dėjo nepakankamai pastangų, kad įrodytų, jog šuo priklauso ir jam, be to, turimi įrodymai vis tiek byloja jo nenaudai.

Bylą antrąkart pralošęs vilnietis ne tik „neįkando“ savo buvusiai draugei – už tokį tampymą po teismus jam dar teks ir sumokėti.

Kadangi buvusi draugė laimėjo bylą, jos bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi pusė.

O šių išlaidų susidarė nemenkai – vien už antrą bylinėjimosi raundą vyrui teks buvusiai draugei sumokėti 2 tūkst. eurų.

alfa.lt