Likimą tyrinėjantis profesorius: bandyti išburti ateitį – ne visada beprasmis užsiėmimas

(1)

Nors šiais mokslo pasiekimų ir išmaniųjų technologijų laikais astrologija, horoskopai atrodo kaip naivuolių ar lengvatikių užsiėmimas, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių instituto studijų profesorius Audrius Beinorius teigia, kad noras sužinoti savo likimą nėra vien naivi užgaida.

Pasak mokslininko, kuris kartu su kolegomis iš Vilniaus universiteto keliavo po Indiją, atliko tyrimus Mongolijoje, Kinijoje ir gimtinėje, noras pažinti ateitį, tikėti likimu „tarsi liudija žmonių ir visuomenių pastangas atpažinti ir atskirti – tai, ko tu niekaip negali pakeisti, nuo to, ką tu gali keisti ir koreguoti“.

Anot laidoje „Gyvenimo ritmu“ kalbėjusio A. Beinoriaus, netgi tokie veikėjai, kaip astrologai, Taro kortų būrėjai gali padėti žmogui apsispręsti, pastūmėti jį priimti sprendimus, kuriuos jis tarsi ryžtasi priimti, tačiau iki lemiamo žingsnio jam vis tiek trūksta mažo postūmio iš šalies – patikinimo, kad užteks dvejoti, mažos dalies atsakomybės perkėlimo ant kito pečių.

Indijoje dauguma žmonių tiki likimu

Terminas likimas Indijoje yra pamatinė sąvoka.

Tačiau, anot A. Beinoriaus, yra pakankamai didelis skirtumas tarp to, kaip likimas aprašomas knygose ir to, kaip, šią sąvoką kasdienybėje supranta patys Indijos gyventojai. 

„Na ir pasirodė, kad taip, likimo samprata turi gana skirtingus terminus. Naudojami kiti terminai, kurie nusako kiek kitokius apsektus, pavyzdžiui, sąvoka kismat.

Ji nusako tam tikrą likimo dalį, kuri yra nulemta įvairių dieviškų galių. (Tikima – Alfa.lt), kad yra vis tiek kažkoks prižiūrėtojas. 

Arba aš dar kitaip panaudočiau. Tiek dieviškos valios invazija į žmogaus gyvenimą, tiek tokio impersonalaus likimo poveikis yra nusakomi kaip iš anksto žinomi veiksmai. Jau iš anksto buvo tai nulemta, kad tai įvyks”, – aiškino profesorius.

Jis taip pat akcentuoja, kad Indijoje populiari ir bhagya sąvoka. Ją galima suprasti kaip sėkmę. 

„Galbūt būtų viena iš artimesnių tokių galimų analogijų. Šita sėkmė reiškia, kad gyvenime daug kas įvyksta, kas gali būti nusakyta kaip sėkmė arba nesėkmė.

Labai tiesioginiai lietuviški atitikmenys. Tai yra gera sėkmė ir bloga sėkmė kaip nesėkmė”, – pasakojo A. Beinorius.

Indai nėra fatalistai

Mes esame įpratę dažnai mąstyti, kad Indijos visuomenė yra fatalistinė, o likimo sąvoka juos verčia tapti asocialiais, pasyviais ir neaktyviais blogąja prasme – paliekančiais viską likimo valiai.

Tačiau mokslininkai tyrimo metu išsiaiškino, kad indai nėra fatalistai. Priešingai – pasirodė, kad visos sąvokos naudojamos gana pragmatiškai.

„Tačiau jeigu kalbame apie tą likimo dalį, kuri yra jau griežtai deterministinė. Tai, kas griežtai jau Dievo nulemta.

Aš kalbu apie tam tikras doktrinas, kurios yra krikščioniškoj teologijoj, pavyzdžiui, protestantizme, kalvinizme. Tokios teologijos kalba, kad jau gimstant žmogaus visas gyvenimas yra tarsi iš karto nulemtas.

Tokios fatalistinė nuostatos mes bemaž neaptikome, tai yra vienas iš mūsų atradimų. Ne, pasirodo, iš tiesų ir ne tik Indijoje mes aptikome panašią nuostatą.

Ji reiškiasi irgi per panašias sąvokas tiek Mongolijoje, tiek Kinijoje, kad tos kultūros, kuriose egzistuoja stipri likimo ir sėkmės samprata, jos toli gražu nėra fatalistinės.

Priešingai – pasirodė, kad šitos sąvokos naudojamos gana pragmatiškai.Ką aš turiu omeny? Šitų sąvokų naudojimas tarsi liudija žmonių ir visuomenių pastangas atpažinti ir atskirti – tai, ko tu niekaip negali pakeisti, nuo to, ką tu gali keisti ir koreguoti. Šia prasme tokia pozicija yra netgi realistinė, jeigu ne optimistinė“, – sako A. Beinorius.

Astrologai – likimo žinovai

Vykdydami tyrimus mokslininkai taip pat pamatė, kad yra tam tikros profesinės gildijos, kurios bent jau pretenduoja būti vadinamos likimo žinovais.

„Aš kalbu apie konkrečią labai profesinę grupę, tai yra astrologai. Ši profesija Indijoje labai sena, labai gerbtina, turinti ypatingą religinį statusą kultūroje, skirtingai nuo europinės tradicijos“ , – teigia profesorius.

Mokslininkas dvidešimčiai astrologų davė užpildyti apklausas. Tačiau jam buvo įdomu ne tai, ką mano jų klientai, bet kaip astrologai mato klientus, ko ateina pas juos klientai, ko jie klausia, ko jie tikisi ir pan. Tai, ką sužinojo profesorius, jam sukėlė nuostabą.

„Pasirodė, kad iš tiesų visi, išskyrus vieną vienintelį, kalbėjo, kad labai svarbu suvokti, ką žmogus gali daryti, kiek žmogus gali keisti nepriklausomai nuo to, su kokiais lūkesčiais ateina klientas.

Ir čia yra dar vienas svarbus dalykas, kad dažnai Indijoje klientai ir Lietuvoje, ir Vakarų pasaulyje panašiai ateina pas astrologą, tikėdamiesi, kad gaus patvirtinimą jau prieš tai priimtam sprendimui. Aš darysiu taip, bet dar pasitikslinsiu, ką man patars astrologas. 

T. y. sprendimo legitimizavimas, įvtirtinimas, įteisinimas yra žmogui svarbus. Ir indų astrologas, pasirodo, bando padėti suprasti, kad nemažai ar daug kas priklauso nuo jo paties sprendimų.

Štai kodėl sako, kad kalbėti apie labai tolimą ateitį ne visada yra prasmės, nes tu gali koreguoti savo sprendimą savo pasirinkimais dabartyje“, – kalbėjo A. Beinorius.

Kaip likimą suprantame čia Lietuvoje?

Nors Lietuvoje likimo sąvoka yra naudojama, tikėti likimu čia nėra „madinga“: „Mes Lietuvoje taip irgi naudojame šią sąvoka, tačiau tie, kurie mėgsta naudoti ir dažnai naudoti šitą sąvoką yra vadinami fatalistais, pasyviais“, – teigia A. Beinorius.

Lietuvoje vyrauja laisvos valios sąvoka, o tai reiškia, kad mes esame linkę manyti, kad likimą valdo žmogus: „Taigi, Lietuvoje mūsų anketiniai duomenys paliudijo, kad esame gerokai artimesni amerikiečiams.

Lietuviai kur kas mažiau linkę kalbėti nei Rytų kultūrų atstovai apie įvairias likimo apraiškas, apie Dievo valios manifestacijas ir panašius dalykus.

Nieko keisto. Juk pažiūrėkite, moderni mūsų žiniasklaida mums nuo ryto iki vakaro diegia tam tikrą poziciją, kad tu viską gali. Suprantu, kad tai yra akcentavimas žmogaus potencialo, jo galimybių iškėlimas, ypač kai žmogus tarsi sugniūžta nuo gyvenimo negandų“, – kalbėjo ekspertas.

Tačiau, anot A. Beinoriaus, aiškiai atsakyti, kiek likime skleidžiasi Dievo valia, o kiek likime yra mano laisvos valios atspindžių, nėra taip paprasta. Nepaisant to, lietuviams likimo sąvoka nėra svetima. 

„Aišku, čia reikėtų daugiau kalbėti apie tautosakinę medžiagą, kaip lietuvių tradicijoje buvo suvokiamas likimas. Lietuvių kalboje tikriausiai mes matome tam tikrus bandymus niuansuoti likimo pasireiškimus.

Ne tik tai, kad žinom, sakoma – gimė su marškinėliais, kuris nusako tai, kad tam tikro žmogaus gyvenime įvyksta įvykiai nuo jo nepriklausomi, bet kurie jam yra palankūs netgi su tam tikra pavydo gaidele“, – pasakojo pašnekovas.

Kodėl tikėti likimu svarbu?

A. Beinorius atkreipia dėmesį, jog nėra taip, kad Rytų kultūrose, kuriose nėra laisvos valios sampratos, žmonės dėl to sugniūžta: „Žmogus tiesiog pradeda galbūt aiškiau matyti, kur link jis turi fokusuotis savo dėmesį, į kokius sprendimus, kas keistų ir koreguotų jo gyvenimą“.

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių instituto studijų profesoriaus teigimu, likimas padeda žmogui nepalūžti negandų ir nesėkmių atvejais: „(Likimas – Alfa.lt) padeda žmogui nepalūžti negandų ir nesėkmių atvejais – būtent gal ne viskas nuo manęs priklausė, galbūt ne viską aš galėjau padaryti, jeigu aš, aišku, stengiausi.“

Tačiau čia svarbu nepamiršti, kad žmogus taip pat gali kontroliuoti savo likimą. „Kita vertus, svarbu suvokti, kad yra gyvenimo tam tikra sritis, tam tikras pasirinkimo laukas, kur tu gali tikrai daryti pasirinkimus, motyvuodamas dėl tikslo, tu gali keisti daug ką“, – sako A. Beinorius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder