LiMA parengė gidą būsimiems studentams: kaip pasirinkti geriausiai tinkančias marketingo studijas?

Natūralu, kad kartu keičiasi ir marketingo studijos. Vienos programos labiau orientuotos į komunikaciją ir kūrybą, kitos - į verslą, technologijas bei analitiką.

Artėjant stojimų į universitetus sezonui, Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) paprašė pagrindinių šalies universitetų ir kolegijų pasidalinti, kuo jų marketingo krypties bakalauro studijos skiriasi viena nuo kitos ir kokiam studentui jos tinka labiausiai.

Iš atsakymų ryškėja aiški tendencija: marketingas Lietuvoje tampa vis labiau tarpdisciplinine sritimi, kurioje susitinka verslas, technologijos, analitika ir kūryba ir vartotojo psichologija - o būtent šioje sankirtoje ir formuojasi labai skirtingi studijų keliai.

Pasak LiMA vadovės Jurgos Varanavičius, šiandien studentų pasirinkimai tampa vis labiau apgalvoti - jiems svarbu ne tik studijų kryptis, bet ir tai, kokius realius gebėjimus jie įgis bei kaip jie atitiks šiuolaikinės rinkos poreikius.

„Marketingo studijų programos Lietuvoje labai skirtingos - nuo kūrybos ir komunikacijos iki duomenų analitikos, technologijų ar dirbtinio intelekto naudojimo. Todėl labai svarbu, kad būsimi studentai suprastų ne tik tai, ką studijuos, bet ir kokias realias kompetencijas įgis bei kur jos bus pritaikomos darbo rinkoje. Lietuvos marketingo asociacijoje siekiame padėti abiturientams geriau orientuotis šioje įvairovėje“, - sako J. Varanavičius.

Tuo metu LiMA valdybos narė dr. Indrė Pikturnienė pabrėžia, kad šiuolaikinis marketingo specialistas turi gebėti derinti labai skirtingas kompetencijas.

„Šiandien marketinge nebeužtenka vien kūrybiškumo ar komunikacijos gebėjimų. Stiprus marketingo specialistas turi mokėti derinti strateginį mąstymą, duomenų analizę, kūrybą ir gebėjimą matyti plačiau - suprasti verslą, technologijas bei vartotojų elgseną. Būtent todėl renkantis studijas verta žiūrėti giliau: kur programoje daugiau strateginio marketingo, analitikos, kur - technologijų, o kur daugiau dėmesio skiriama kūrybai ar komunikacijai“, - teigia dr. I. Pikturnienė.

Atlikta aukštųjų mokyklų studijų programų analizė pagal LiMA Marketingo kompetencijų modelį rodo, kad kolegijos dažniau rengia specialistus populiarioms siauresnėms marketingo sritims - reklamai, skaitmeniniam marketingui, komunikacijai, suteikdamos jiems daugiau praktinių specializacijos įgūdžių. Tuo tarpu universitetai į darbo rinką išleidžia universaliau parengtus absolventus, kadangi jų studijų dalykai plačiau aprėpia didžiąją dalį pagrindinių marketingo sričių kompetencijų.

Marketingas jau seniai peržengė reklamos ribas

Dauguma programas rengusių ekspertų sutaria dėl vieno - šiuolaikinis marketingo specialistas veikia skirtingų disciplinų sankirtoje, kur sprendimai grįsti ne tik idėjomis, bet ir duomenimis, technologijomis bei verslo logika.

Vilniaus universiteto Globalios rinkodaros programa išryškina analitinę kryptį: čia daug dėmesio skiriama vartotojų elgsenai, rinkos tyrimams, kainodarai ir duomenų analizei. Kaip pabrėžia programos atstovai, ši studijų kryptis ypač tinka tiems, kuriems marketingas prasideda ne nuo idėjos, o nuo skaičių ir analizės.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto „Marketingo technologijų“ (MarTech) programa siūlo kryptį, kurioje marketingas susilieja su IT bei duomenų analitika. Čia studijos apima ir darbą su technologijomis, automatizavimo sprendimais, dirbtiniu intelektu bei skaitmeniniais produktais.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Marketingo programa orientuota į praktinį darbą su verslu - paskaitų metu studentai sprendžia realius įmonių iššūkius ir simuliuoja darbo su klientais situacijas. Programa labiausiai tinka tiems, kurie nori derinti kūrybinį mąstymą su duomenų analize ir matyti marketingą kaip strateginį verslo variklį.

Šiam požiūriui pritaria ir VILNIUS TECH, kur Verslo vadybos studijose marketingas taip pat matomas kaip verslo sprendimų dalis. Studentai čia mokosi ne tik rinkodaros, bet ir verslo procesų analizės, technologijų poveikio vertinimo bei sprendimų priėmimo nuolat kintančioje aplinkoje.

SMK Aukštoji mokykla išlaiko aiškų balansą tarp dviejų polių - analitikos ir kūrybos. Studentai vienodai stiprina gebėjimus dirbti su duomenimis ir kurti turinį, dizainą bei prekės ženklus.

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universitetas labiau akcentuoja strateginį mąstymą ir skaitmeninį marketingą. Programoje stipriai integruojamos marketingo analitikos, vartotojų pažinimo ir dirbtinio intelekto temos, o studijos orientuotos į praktinį šių žinių taikymą.

Vilniaus kolegija (VIKO) marketingo studijose akcentuoja maksimalų praktinį pritaikomumą ir skaitmeninių įrankių valdymą. Studentai čia ne tik analizuoja teorinius modelius, bet ir realiu laiku dirba su skaitmeninės reklamos platformomis, turinio kūrimo įrankiais bei vykdo integruotos komunikacijos projektus, orientuotus į greitą integraciją į darbo rinką.

Kauno kolegija siūlo savitą požiūrį - Pardavimų ir marketingo studijų programoje apjungiamos dvi glaudžiai susijusios kryptys. Čia studentai mokosi viso proceso: nuo prekės ženklo vertės kūrimo ir kliento pritraukimo iki pardavimų rezultatų užtikrinimo bei ilgalaikio santykio kūrimo. Ši programa ypač tinka tiems, kurie jaučia turintys vadybininko gyslelę, bet kartu nori kūrybiško, dinamiško darbo ir nebijo ieškoti kelio ten, kur reikia derinti kūrybą, analizę ir apčiuopiamą rezultatą.

Klaipėdos valstybinė kolegija siūlo Skaitmeninės rinkodaros programą, kuri išsiskiria itin stipria praktine orientacija, glaudžiu ryšiu su regiono verslu ir dėstytojais-praktikais iš Lietuvos bei tarptautinių marketingo asociacijų. Ši programa subalansuota tiems, kurie nori kurti turinį, valdyti prekių ženklus, planuoti kampanijas ir kartu ugdyti antreprenerystės įgūdžius savo verslo kūrimui.

Ką studentus moko apie dirbtinį intelektą?

Dirbtinis intelektas marketingo studijose šiandien jau nebėra „papildomas pasirinkimas“ - dauguma programų jį integruoja kaip neatsiejamą studijų dalį, keičiančią tiek mokymo turinį, tiek studentų ugdomas kompetencijas.

Vilniaus universiteto Globalios rinkodaros bakalauro programoje dirbtinio intelekto (DI) integracija vertinama kaip evoliucinis skaitmeninės rinkodaros, e. komercijos ir analitikos žingsnis. Programoje skaitmeninės rinkodaros elementai ir modernūs DI įrankiai nuosekliai integruojami į įvairius studijų dalykus – nuo medijų planavimo iki kainodaros ar rinkodaros analitikos. Taip pat akcentuojama, kad programos dėstytojai aktyviai vykdo mokslinius tyrimus, analizuodami DI sinergiją su skaitmenine rinkodara ir jo įtaką vartotojų elgsenai.

KTU Marketingo programoje technologinės kompetencijos ir skaitmeniniai įrankiai yra integruoti į kiekvieną studijų modulį. Studentai praktiškai dirba su tokiais industrijos lyderių įrankiais kaip „HubSpot“ ar „Semrush“, o tyrimų duomenų analizei įvaldo „SPSS“ bei „MAXQDA“ programas. Universitetas aktyviai skatina studentus dar studijų metais įgyti tarptautinius „Google Ads“ bei „Semrush“ sertifikatus, o norintys dar labiau pasigilinti į technologijas gali pasinaudoti papildomomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, „SKILLed AI“ bei specialiais AI mokymais komunikacijai.

Visai kitą - technologijomis paremtą - DI kryptį išryškina VU Kauno fakulteto „Marketingo technologijų“ (MarTech) programa. Čia skaitmeninis marketingas, duomenų analitika ir dirbtinis intelektas yra viena pagrindinių studijų ašių. Studentai dirba su realiomis platformomis ir įrankiais, susipažįsta su chatbotais, automatizavimo sprendimais, didžiaisiais kalbos modeliais (LLM), mašininiu mokymusi bei DI integracija informacinėse sistemose - taip aiškiai suprasdami, kaip šios technologijos veikia realiame versle.

VILNIUS TECH Verslo vadybos studijose DI pirmiausia pristatomas kaip darbo įrankis, keičiantis procesus ir sprendimų priėmimą. Tačiau kartu akcentuojama, kad svarbiausia - ne įrankiai, o gebėjimas kritiškai vertinti rezultatus ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios technologinės aplinkos. Studentai skatinami DI sprendimus taikyti atsakingai, etiškai ir suprasti jų ribas, o ne vien funkcionalumą.

Tuo metu Vilniaus kolegijos Reklamos vadybos studijose DI integruojamas per konkrečius studijų dalykus - nuo šiuolaikinės rinkodaros technologijų iki socialinių medijų ir turinio kūrimo procesų. Studentams taip pat siūlomas atskiras pasirenkamas dalykas, skirtas dirbtinio intelekto valdymo įrankiams, orientuotas į praktinį jų pritaikymą.

Kauno kolegijos Pardavimų ir marketingo programoje studentai technologijas taip pat įvaldo per praktiką. DI įrankiai integruojami į praktines užduotis, ypač kuriant vizualinės komunikacijos sprendimus - naudojamos tokios priemonės kaip „Midjourney“, „Canva“ ir „Adobe“ programos.

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje DI suprantamas kaip neatsiejama šiuolaikinio marketingo specialisto įrankių dalis. Čia dirbtinis intelektas į studijas integruojamas per praktines užduotis bei realių įrankių taikymą: studentai mokosi išnaudoti DI galimybes turinio kūrimui, idėjų generavimui, auditorijų pažinimui, rinkodaros analizei bei komunikacijos optimizavimui.

Nuo fotoobjektyvo iki duomenų analitikos: kaip atrodo marketingo studentų kasdienybė

Vienas ryškiausių visų marketingo studijų programų bruožų - stiprus dėmesys ne tik teorijai, bet ir praktikai.

KTU studentai savo žinias demonstruoja tarptautinėje arenoje ir nuolat skina pergales: pasauliniame skaitmeninio marketingo konkurse „GOMAC“ („Google Online Marketing Challenge“) jie tapo pasaulio nugalėtojais, o pastaruosius kelerius metus iš eilės (iki pat 2023 m.) iškovojo Europos regiono nugalėtojų titulus. Be to, studentai sėkmingai varžosi Europos pardavimų derybų konkurse („European Online Negotiation Competition 2026“), kur demonstruoja realius darbo su klientais ir verslo iššūkių sprendimo įgūdžius.

Vilniaus universiteto Globalios rinkodaros studentai jau studijų metu kuria reklamos kampanijas realiems prekės ženklams, o jų darbus vertina verslo atstovai.

Vilniaus kolegijos Reklamos vadybos studentai gali dirbti specialioje Reklamos laboratorijoje - čia jie mokosi fotografavimo, filmavimo ir reklaminės spaudos sprendimų, naudodami profesionalią įrangą.

SMK Aukštoji mokykla akcentuoja darbą su realiais verslo iššūkiais - studentai kuria tikrų prekės ženklų strategijas, „brandbook’us“, pakuočių dizainus ir interneto svetainių vizualizacijas.

Kauno kolegijos Pardavimų ir marketingo studentai išsiskiria itin didele praktikos apimtimi - išorinei praktikai čia skiriami net 29 kreditai. Jų kasdienybė verda analizuojant ne hipotetinius, o realius įmonių pateiktus iššūkius – nuo prekės ženklo įvaizdžio atnaujinimo iki naujo produkto įvedimo į rinką. Sprendimų studentai ieško komandose, o jų pasaulėžiūrą plečia patirtimi besidalinantys tarptautiniai dėstytojai.

O VU Kauno fakulteto MarTech studentai praktikoje dirba su duomenų analize, skaitmeninės reklamos sprendimais, internetinių portalų bei mobiliųjų aplikacijų kūrimu.

Vilniaus kolegija taip pat išskiria stiprų ryšį su verslu ir tarptautiškumu - studentai čia aktyviai dalyvauja „Erasmus+“ programose, sprendžia realius verslo iššūkius ir nemažą studijų dalį praleidžia praktikoje.

Tuo tarpu Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai aktyviai formuoja paties regiono rinkodaros kultūrą. Jų kasdienybė verda ne tik sprendžiant realius verslo iššūkius įmonėse, bet ir organizuojant tarptautinį reklamos kūrimo festivalį „Lipni juosta“, reklaminių plakatų konkursą „Plakatonas“, taip pat dalyvaujant hakatonuose, kūrybinių industrijų seminaruose bei išvykstamosiose paskaitose.

Diplomas kišenėje: kokios pozicijos laukia šiuolaikinių absolventų?

Marketingo absolventai karjerą pradeda labai skirtingose srityse - nuo kūrybinių ir reklamos agentūrų iki technologijų, duomenų ar verslo įmonių komandų.

VU Globalios rinkodaros programos duomenys rodo, kad absolventai sėkmingai įsitvirtina lyderiaujančiose IT įmonėse („Nord Security“, „Vinted“, „Hostinger“), žinomiausiose marketingo agentūrose bei didžiuosiuose bankuose ir prekybos tinkluose. Žvelgiant į pozicijas, net ketvirtadalis (25 proc.) absolventų jau po kelerių metų užima vadovaujančias pareigas (yra komandų ar projektų vadovai), kiti dirba skaitmeninio marketingo (SEO, analitikos) specialistais arba kuria savo verslus.

Pasak atstovų, VU Kauno fakulteto „Marketingo technologijų“ (MarTech) programos absolventai dažniausiai dirba skaitmeninio marketingo, marketingo technologijų ar produktų kūrimo srityse. Dalis jų pasuka ir į IT kryptį - dirba su informacinių sistemų kūrimu, duomenų bazėmis, internetiniais projektais ar dirbtinio intelekto sprendimų integravimu.

KTU Marketingo absolventai dažniausiai renkasi klasikinį, bet itin paklausų kelią - sėkmingai siekia rinkodaros, komunikacijos, viešųjų ryšių bei skaitmeninės rinkodaros specialistų karjeros, o dalis jų drąsiai imasi nuosavų verslų kūrimo.

VILNIUS TECH Verslo vadybos studijų absolventai dažniausiai įsidarbina komunikacijos, skaitmeninio marketingo, pardavimų, projektų valdymo ar verslo vystymo srityse. Kaip teigia universitetas, dalis jų kuria savo verslus, kiti atranda save hibridinėse pozicijose, kur susijungia marketingas, technologijos ir verslo procesai.

SMK Aukštoji mokykla marketingo ir reklamos kūrimo absolventus dažniausiai nukreipia į kūrybines ar marketingo agentūras, taip pat į įmonių marketingo komandas. Dalis jų renkasi ir laisvai samdomo specialisto kelią, dirbdami savarankiškai su skirtingais prekių ženklais.

Kaip teigia Vilniaus kolegijos Reklamos vadybos studijų atstovai, ši programa išsiskiria stipria praktine orientacija - net 90 proc. absolventų per penkerius metus po studijų dirba pagal įgytą specialybę. Jie dažniausiai įsidarbina integruotos rinkodaros, reklamos, žiniasklaidos planavimo ar turinio agentūrose, taip pat įmonių marketingo skyriuose, kur dirba kaip specialistai ar projektų vadovų komandos dalis.

Kauno kolegijos Pardavimų ir marketingo absolventai sėkmingai išnaudoja dvigubą kompetenciją - jie tampa prekių ženklų vadovais, pardavimų vadybininkais, marketingo specialistais. Nemaža dalis specializuojasi skaitmeninės komunikacijos bei vartotojų generuojamo turinio (UGC) srityse, kur gali rinktis gana skirtingas karjeros kryptis - nuo kūrybinių komunikacijos sprendimų iki į rezultatą orientuotų vadybinių pozicijų.

Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventams atviros itin plačios karjeros galimybės: jie sėkmingai dirba skaitmeninės rinkodaros, socialinių tinklų valdymo, turinio kūrimo, e. komercijos bei klientų patirties (CRM) srityse. Kadangi kolegijoje skatinama antreprenerystė, didelė dalis absolventų renkasi laisvai samdomų specialistų („freelancerių“) kelią, dirba rinkodaros konsultantais arba vysto nuosavus prekių ženklus bei verslus.

Verdiktas būsimam studentui: laimi tie, kurie žino, ko nori

Vieno atsakymo, kuri marketingo bakalauro programa geriausia, nėra. Vienos programos labiau orientuotos į kūrybą ir komunikaciją, kitos - į verslą, technologijas ar duomenų analitiką.

Tačiau bendras vaizdas aiškus: marketingas Lietuvoje sparčiai keičiasi. Šiandien tai yra sritis, kurioje susitinka kūryba, strategija, verslas, technologijos ir analitika. Todėl būsimiems studentams renkantis programą svarbiausia suprasti, kokio marketingo jie nori mokytis.

Su detaliu Marketingo studijų gidu kviečiame susipažinti ČIA.