Mama pasakojo, kad visai klasei galvos buvo tikrinamos specialistei nemūvint pirštinių. Taip pat mergaitės mamai buvo pranešta, kad dukros galvoje rasta glindų kiaušinių, mergaitė namo grįžo susijaudinusi ir sutrikusi, buvo išgąsdinta.
Specialistai laikosi rekomendacijų
Pasak moksleivės mamos, buvo kalbėtasi su patikrinimą atlikusia Visuomenės sveikatos biuro specialiste. Jos klausta, ar glindos gali turėti gemalą bei kodėl buvo tikrinama be pirštinių, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Petrikienė „Bangą“ informavo, kad ši situacija jai yra žinoma.
Pasak jos, pagal atitinkamus teisės aktus, specialistui yra priskiriama funkcija tikrinti mokinių asmens higieną. „Patikrinimas vykdomas pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtas rekomendacijas“, – pranešė D. Petrikienė.
Anot direktorės, rekomendacijose yra nurodoma, kad patikrinimas atliekamas atskiroje patalpoje, kurioje yra vandens ir muilo.
Ji pažymėjo, kad visi patikrinimai vyksta sveikatos kabinete, prie kriauklės su šiltu vandeniu ir muilu, kad po kiekvieno mokinio patikrinimo būtų galima nusiplauti rankas.
D. Petrikienė „Bangai“ komentavo, kad visada atsižvelgiama ir į tvarumo aspektus, kada ugdymo įstaigoje mokosi per tūkstantį vaikų, kiekvienam individualiam patikrinimui naudoti naują porą pirštinių nėra nei tvaru, nei ekonomiška.
„Negalėtume naudoti tų pačių pirštinių keliems vaikams patikrinti. Pati patikrinimo procedūra nėra labai maloni, o jeigu specialistas dar plaukučius tikrins guminėmis pirštinėmis, ar tai gali pridėti komforto ir saugumo jausmo?
Ar mėginote kada savo plaukus paglostyti ant rankų užsimovę gumines pirštines?“ – retoriškai klausė įstaigos direktorė.
Užsikrečia per asmeninius daiktus
Direktorė taip pat atsakė ir į moksleivės mamos užduotą klausimą dėl glindų. Pasak D. Petrikienės, utėlės sudeda kiaušinius (glindas) ir juos priklijuoja labai arti odos prie plauko.
„Patelė per dieną padeda 6–8 kiaušinius (glindas). Lerva (nimfa) išsivysto per 7–10 dienų, o likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko.
Tušti glindų kiautai ar negyvos glindos gali būti įvardijamos kaip buvęs užsikrėtimas. Gyvos, judančios utėlės ar gyvos glindos, esančios arti plauko šaknies, patvirtina aktyvų užsikrėtimą“, – informavo D. Petrikienė.
Atkreipdama dėmesį į moksleivės išgąstį, įstaigos direktorė teigė, kad susijaudinimas yra normali reakcija, mat nė vienas nenorėtų sužinoti, kad plaukuose yra parazitų, o sužinoję jaustųsi sukrėsti.
„Labai svarbu šeimoje kalbėtis, kad gali būti tokių atvejų, nepaisant to, ar gyvename itin tvarkingai ir švariai, kad reikėtų vengti dalintis savo asmeniniais daiktais, kepurėmis, merginoms – gal labiau aktualu plaukų aksesuarais, drabužiais, šukomis ar net ausinėmis.
Deja, taip ir yra dažniausiai užsikrečiama. Vaikai ugdymo įstaigoje noriai dalijasi visais savo asmeniniais daiktais, sėdi surėmę galvas žiūrėdami vaizdo siužetus mobiliuosiuose telefonuose“, – akcentavo D. Petrikienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Kokštytė „Bangą“ informavo, kad patikrinimą atliekantis sveikatos priežiūros specialistas turi elgtis korektiškai ir kvalifikuotai.
„Rekomendacijose nenumatyta, ar visuomenės sveikatos specialistas turi mūvėti pirštines. Mokinys neturi jaustis nešvarus ir kaltas, jei jo galvoje ar drabužiuose būtų rasta utėlių“, – pažymėjo vyr. specialistė.
Rašyti komentarą