„Garbė dalyvauti tokiame konkurse. Tie, kurie patekome į finalą, jau esame laimėtojai. Visi kolegos iš labai skirtingų sričių, bet mes visi kuriame ateitį Klaipėdai, visais jais labai džiaugiuosi“, - sako S. Štraupaitė.
Artimi Samantos draugai imasi aktyvios visuomeninės veiklos Klaipėdos labui. Jie - jos motyvatoriai, įkvėpėjai užsiimti daugeliu visuomeninių veiklų.
„Daug kas manęs klausia, ar tarp tų visų veiklų lieka laiko šeimai. Norėčiau turėti daugiau laiko. Bendraujant su žmonėmis mane įkvepia jų emocijos. Už tą pridėtinę vertę, kurią duodu moksleiviams, užsienio delegacijoms, profesoriams, mokytojams, gaunamos jų šypsenos, jų emocijos man atperka viską. Gal miego ir mažoka, bet džiugina tai, kad darau kažką gero aplinkiniams žmonėms“, - atvirauja jauna mokslininkė.
Daug dirba su jaunimu
Samanta yra iš Šiaulių. Įstaigų administravimo bakalauro studijas baigė Vilniaus kolegijoje. Atvyko į Klaipėdą 2017 metais, nes žavėjo gyvenimas prie jūros. Nieko čia nepažinojo, neturėjo draugų. „Esu toks žmogus, kuris dažnai keičia viską kardinaliai. Sakoma, kad tikri klaipėdiečiai neina prie jūros, o aš esu ta kita klaipėdietė, kuri kiekvieną savaitgalį eina prie jūros. Ten pasikraunu emocijų, gerosios energijos“, - sako mergina.
Ji džiaugiasi, kad pavyko susirasti tokį darbą, kurio visada norėjo - tapo Lietuvos verslo kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadove.
Būtent Klaipėdoje ji pradėjo visuomeninę veiklą, nemažai savanoriauja. Jaunimo organizacijų asociacijoje „Apskritasis stalas“ (KLAS) susipažino su daugybe jaunų žmonių. Klaipėda 2021-aisiais buvo Europos jaunimo sostinė, ji buvo Lyderystės platformos vadovė.
Daug laiko S. Štraupaitė skiria švietėjiškai veiklai, buvo viena iš edukacijų ciklo Klaipėdos moksleivių vandenyno raštingumui ugdyti „Nuo Baltijos jūros iki pasaulinio vandenyno“, veda seminarus moksleiviams ir mokytojams apie ekologinį sąmoningumą, tvarią lyderystę.
Kas veikia paauglių ekologinį pilietiškumą?
Vykdydama mokslinę veiklą S. Štraupaitė tyrinėja ekologinio pilietiškumo ugdymo ir klimato kaitos lauką. „Tai susiję su mano disertacijos tema. Aš analizuoju, kokie aspektai gali veikti paauglių ekologinio pilietiškumo ugdymą. Labai svarbu šviesti visuomenę, moksleivius, suaugusiuosius, mokytojus, koks yra klimato kaitos poveikis mums, kaip žmonėms, gyvūnams, ir pačiam pasauliui. Turime ne tik suvokti padarinius, bet ir sugebėti patys veikti aplinkoje, daryti įtaką kitiems, kad ir jie ekologiniu atžvilgiu elgtųsi tvariai. Turime sakyti politikams, kad reikia pokyčių“, - aiškino mergina.
Pagrindinis jos tikslas - šviesti visuomenę, kurti projektus. Tai savanoriška veikla.
Jeigu laimėtų stipendiją, rengtų daugiau edukacijų, skatinančių šviesti mūsų visuomenę apie ekologinį pilietiškumą.
Studijuoti doktorantūroje S. Štraupaitei liko dveji metai. Disertacijos tema - veiksniai, kuriantys ekologinio pilietiškumo ugdymą.
„Esu be galo laimingas žmogus, šiandien gyvenu savo svajonių gyvenimą. Esu sveika, turiu daug veiklų, šią vasarą ištekėjau, turiu vyrą, sveikus tėvus. Mano svajonė yra tai, kuo aš šiandien gyvenu, - sako S. Štraupaitė. - Ir ateityje planuoju viską daryti, ką ir dabar darau. Man patinka šviesti jaunimą. Man doktorantūra - žinių praplėtimas, ir tai svarbiau nei kažkoks statusas. Įsivaizduoju, kad toliau dirbsiu su jaunimu. Man tai labai patinka.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą