„Mano miestas Klaipėda“ ženklą tikisi nuvežti į pasaulio kraštą

(2)

Aktyvus klaipėdietis, Šilojų seniūnaitis Aurimas Mockus didesnei visuomenės daliai tapo žinomas, kai surengė ekspediciją keliautojo Antano Poškos keliais „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. Artimiausius metus A. Mockus sieks pokyčių eidamas naujas pareigas.

Prieš mėnesį A. Mockus tapo dvyliktuoju asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ prezidentu.

„Ačiū visai komandai už pasitikėjimą. Šiuo metu mane apėmė labai gerų emocijų pliūpsnis, bėgioja šiurpuliukai po visą kūną. Tai didelė atsakomybė, priimu ją atsakingai.

Tikrai stengsiuosi, kad “Mano miestas Klaipėda„ būtų dar labiau žinoma asociacija, kad mūsų darbai pasiektų ne tik Klaipėdos kraštą, bet ir visą Lietuvą ir už Lietuvos ribų“, - regalijų įteikimo ceremonijoje sakė naujasis asociacijos prezidentas.

Jis viešai pažadėjo siekti, kad visi žmonės uostamiestyje būtų laukiami ir visiems atsirastų vietos.

Kada prisijungėte prie asociacijos veiklos? Kas tam paskatino?

Dabar jau treti metai. Kažkada buvau atėjęs į asociaciją, bet iš pradžių gal nesupratau jos veiklos. Mane kvietė daug įvairių klubų ir organizacijų. Visada sakiau - kas man trukdo tuos gerus darbus daryti pačiam?

Bet atėjo laikas, kai pasikeitė pinigų skyrimas vietos bendruomenėms, seniūnaičiams, supratau, kad vienas nebedaug ką galiu padaryti. Taip nutiko, kaip sakau, turbūt pats Dievas parodė tas duris, į kurias reikia belstis.

Pradėjau gilintis į „Mano miestas Klaipėda“ veiklą, pamačiau, kiek čia yra žmonių, visuomenininkų, kurie daro gerus darbus Klaipėdai.

Aš esu klaipėdietis ir džiaugiuosi, kai galiu kažką sukurti savo miestui.

Jei vienas sugebi sugalvoti ką nors reikšmingo, kai yra daug galvų, galima sugalvoti dar daugiau.

Kiekvienas asociacijos prezidentas ateina turėdamas savo tikslų, uždavinių. Kokie jūsų tikslai?

Visų pirma išsirinkau valdybą, kuri padės siekti tų tikslų. O jų tikrai turiu. Noriu, kad Klaipėdoje būtų gera ne tik jaunam ar senam, bet ir turinčiam negalią, pamirštam žmogui, kuris galbūt neturi draugų, palaikymo. Norisi, kad visi, kurie esame čia, nesvarbu, ar žmogus yra vietinis, ar atvykėlis, jog visiems būtų gera.

Labai norėčiau, kad būtų skiriama dėmesio pamirštoms visuomenės grupėms. Būdamas seniūnaičiu esu kėlęs pasiūlymą dėl senjorų fiestos, buvau sulaukęs ir kitų seniūnaičių palaikymo. Galbūt pavyks tai įgyvendinti.

Ar su asociacijos prezidento regalijomis ant pečių nenugulė ir tam tikra našta?

Pačios regalijos nėra sunkios, bet jos reiškia ir atsakomybę, kuri yra gana didelė. Bandysiu stengtis kiek galėsiu.

Negaliu iš gyvenimo išbraukti savo hobių, bet turbūt būsiu tas prezidentas, kuris asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ ženklą nuneš į pasaulio kraštą, pristatys kitoms šalims.

Norisi parodyti, kad nors ir esame iš nedidelės šalies, bet plačių širdžių.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder