Meilė neturi lyties, bet įsimylėję vyrai viešumoje bijo susikibti rankomis

(1)

Tado Jankūno ir Arijaus Vasiliauskio dešinės rankos pirštą puošia žiedas, o riešus – vienodos apyrankės su A ir T raidėmis. Tai – ne šiaip gražūs aksesuarai, o įsipareigojimo gyvenimo keliu eiti drauge ženklai. 

„Meilė neturi lyties“, – sako jie ir dalijasi ne tik gražiomis šeiminio gyvenimo akimirkomis, bet ir skaudžiomis patirtimis, lydėjusiomis nuo seksualinės tapatybės paieškos pradžios ir tebelydinčiomis šiandien.

Pažintis – internete

Retame regione rastume erdvę, kur homoseksualūs žmonės galėtų laisvai megzti pažintis. Nėra tokios vietos nei Arijaus gimtuosiuose Raseiniuose, nei Tado gimtuosiuose Kėdainiuose, todėl, kaip ir daug kitų vienalyčių porų, jiedu susipažino internete.

„Parašiau Arijui žinutę, susitikome. Išgėrėme kartu kavos, labai daug bendravome. Paskui susitikome dar kartą ir nebesiskyrėme“, – 2021-ųjų kovą prasidėjusią pažintį mena Tadas.

Jie abu mėgsta bendrauti, leistis į gilias diskusijas jiems svarbiomis temomis. Bendra pasaulėžiūra, pomėgiai, dėmesys toms pačioms problemoms juos ir suartino. Arijų ypač sužavėjo Tado užsispyrimas, ryžtas, o Tadą – Arijaus nuoširdumas, įžvalgumas.

Arijui tai – antrieji santykiai, bet pirmuosius vadina labiau pamokomis, o ne santykiais, Tadas yra turėjęs daugiau draugysčių, bet ši – pirmoji, trunkanti tiek laiko.

Abu yra draugavę su merginomis, todėl nedvejodami atsako teigiantiems, esą galima pasirinkti, kuri lytis tave trauks: „Pradedi žavėtis žmogumi, jis tampa tau gražus, vystosi gilesnė trauka.

Nebūna taip, kad nubundi ryte ir sakai: šiandien būsiu homoseksualus“, – vienas kitą papildydami kalba šiuo metu Raseiniuose gyvenantys vyrai.

Slėpdamasis viduje miršti

Kad galbūt yra homoseksualus, Arijus ėmė mąstyti būdamas 13–14 metų, Tadas – kiek anksčiau – 12–13 metų. Neslepia, kad abiem buvo sunku priimti savo tapatybę.

„Gyvenant tokioje visuomenėje kaip mūsų, labai sunku save tinkamai priimti. Garsūs pasisakymai, patyčios mokykloje neleidžia jaustis laisvam. O bijodamas reakcijų, užgauliojimų ir slėpdamasis tu viduje miršti. Išgyvenau didelę vidinę kovą.

Norėjau būti atviras, pasikalbėti, išlieti širdį, bet nežinojau, kuo galiu pasitikėti, kiekvienas žmogus atrodė kaip potencialus naujienų nutekintojas.

Dėl šios paslapties buvau vienišas, atsiribojęs“, – pasakoja Tadas, patyčias patyręs ir dėl to, kad augo vaikų namuose. Prabilti apie homoseksualumą jis išdrįso tik išėjęs iš vaikų namų ir pradėjęs gyventi savarankiškai.

Jam antrina Arijus: „Buvo labai daug baimių, jas sustiprino tai, kad mokykloje mačiau, kaip tyčiojasi iš kito homoseksualaus vaikino. Tad bandžiau užsimaskuoti, slėpti savo tapatybę. Kurį laiką pats sau neigiau, kad man patinka vaikinai.“

ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2020 m. pristatytas tyrimas apie LGBTQ+ žmonių padėtį atskleidė, kad Lietuvoje tik 4 proc. apklaustųjų LGBTQ+ bendruomenės narių mokykloje yra visiškai atviri apie savo seksualinę tapatybę.

37 proc. tvirtina esantys selektyviai atviri, o 59 proc. tai laiko paslaptyje.

Atvirumas gali kainuoti viską

Tadui ir Arijui skaudu, kad žmonės, su kuriais bendravo iki atskleisdami savo orientaciją, nuo jų nusigręžė. Pašnekovai sako pastebintys, kad aplinkiniai homoseksualius asmenis tarsi nustumia į paraštes, žiūri į juos kaip į nieką.

Tadas turėjo labai artimą ryšį su teta, bet atsiskleidus bendravimas nutrūko. Arijų po atsiskleidimo palaiko mama, bet nusigręžė broliai ir sesės, dėdės, tetos. Atstumtas seserų ir brolių, jis turėjo išsikraustyti iš namų.

Visai kitaip Tadą priėmė bendradarbiai kariuomenėje. Jis ilgą laiką bijojo atsiskleisti, nes nežinojo, kaip į tai reaguos kiti, bet atsiskleidus palengvėjo. Priėmė jį ir broliai bei sesės. Pora turi draugų, žinančių apie jų tapatybę. Atsiskleidus, sako Tadas ir Arijus, kur kas lengviau.

Turi ir tokių draugų, kurie apie jų santykius ir seksualinę orientaciją nežino. Su jais bendrauti kur kas sunkiau – baisu neišsiduoti, nes nežinia, kaip reaguos. Tadas pripažįsta, kad nesijaučia lygiavertis su heteroseksualiais žmonėmis, o Arijus priduria, kad dar ir šiandien jaučia patyčių ir priekabių baimę.

„Būdami mieste, mes negalime jaustis laisvai. Negalime šilčiau bendrauti ar paimti vienas kito už rankos. Negalime jaustis savimi“, – sako Arijus. Juos džiugina, kad Lietuvoje jau vyksta šioks toks pokytis, žmonės tampa tolerantiškesni, tačiau tokiuose nedideliuose miestuose kaip Raseiniai, mano jie, situacija dar negreitai pasikeis.

Planuoja vestuves

Netrukus po draugystės pradžios vyrai susižadėjo. „Tadas norėjo vaikų, pirkti namą, susižadėti. Pagalvojau, kad bent šį tą jam išpildyti galiu. Nupirkau žiedą, gėlių ir pasipiršau.

O po kurio laiko ir Tadas man pasipiršo. Pamenu, sėdime automobilyje, lyg ir turėtume važiuoti, bet stovime vietoje. Staiga Tadas atsisuka ir sako: „Tai ar būsi?“ – su šypsena pasakoja Arijus.

Abu savo Facebook paskyrose pažymėjo statusą „Susižadėję“, tik nenurodė, su kuo. Po statuso pakeitimo įrašu netruko atsirasti klausimas, įskaudinęs abu: „Kas ta laimingoji?“

„Viešai paskelbti, kad susižadėjai su vyru, labai sunku – atsirastų daug neigiamų komentarų ir apkalbų, būtų sunku iškęsti tokius dalykus. Bet greitu metu paskelbsime. Palaikome vienas kitą, užtenka bijoti“, – svarsto Arijus.

Pora jau mąsto ir apie vestuves. Yra nutarę santuoką oficialiai įteisinti užsienyje, o Lietuvoje surengti šventę artimiausiems draugams. „Deja, Lietuvoje santuoka suprantama kaip heteroseksualių porų privilegija.

Gaila, kad politikai snaudžia, o valstybė ir jos žmonės mūsų nepriima kaip lygiaverčių piliečių. Stringa ir Civilinės sąjungos įstatymas. O juk tai būtų bent šiokia tokia forma įteisinti mūsų ryšį.

Esame tokie patys kaip visi, mokame mokesčius, rūpinamės valstybe, todėl liūdna, kad turime mažiau teisių“, – apmaudo neslepia Tadas.

ILGA-EUROPE (International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association) renka duomenis apie LGBTQ+ bendruomenės padėtį Europoje ir pastebi, kad Lietuva užima 36-ąją vietą pagal LGBTQ+ teisinę padėtį. Mus lenkia Vengrija ir net į Europos Sąjungą nepatenkančios valstybės – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Moldova, Serbija.

Abu vaikinai svajoja ir apie vaikus. Vaikų namuose augęs Tadas įsitikinęs: vaikai būtų laimingesni augdami vienalyčių asmenų šeimoje nei institucijoje. Jam pritaria ir šeimos atstūmimą patyręs Arijus.

Laisvalaikį skiria švietimui

„Keliamės 5 arba 6 valandą, atsigeriame kavos ar arbatos, pusryčiaujame. Paskui Tadas išvyksta į darbą, aš lieku namuose. Laiką skiriu mokytis, tvarkytis. Tadas namo grįžta vakare, čia jo jau laukia vakarienė“, – apie kasdienybę pasakoja Arijus.

Abu pasisako už lyčių lygybę, tad neskirsto darbų į vyriškus ir moteriškus. „Yra tik darbai, kuriuos reikia padaryti. Jei Arijus iššluoja grindis, aš išplaunu. Jei Arijus šią savaitę padaro kažkokį buities darbą, kitą savaitę jį padarysiu aš“, – kalbą tęsia Tadas.

Vakarus ir savaitgalius skiria asmeniniam tobulėjimui, laikui kartu, susitikimams su draugais, pasivaikščiojimams ir kelionėms. Taip pat jiems labai svarbu dėmesys visuomenės švietimui, todėl turėdami laisvo laiko keliauja į vietines mokyklas, jaunimo centrus, kur skaito paskaitas apie lytiškumą, seksualinę orientaciją.

Paklausti, kokią žinutę norėtų perduoti jauniems dar neatsiskleidusiems žmonėms, pataria susikurti tokią aplinką, kurioje nebijotum būti savimi, drąsiai žvelgti baimėms į akis, atrasti vidinę ramybę, neskubėti atsiskleisti, kol dar pats su savimi nesijauti patogiai ir užtikrintai.

„Yra vyrų, kurie, nors turi žmonas, vaikų, važiuoja linksmintis ir mylėtis su kitais vyrais. Linkiu jiems apsispręsti, būti atviriems, negyventi „iš reikalo“, nes tokiu elgesiu tik skaudina artimuosius. Neapgaudinėkite moterų, elkitės teisingai“, – priduria Tadas.

Vyrų poros toleruojamos mažiau

Psichologė Grytė Ruzgė pasakoja, kad LGBTQ+ asmenys neša nemažą papildomą emocinį krūvį dėl savo tapatybės, kuris dar vadinamas mažumos stresu. Į mažumos stresą sutelpa daug įvairių jausmų ir išgyvenimų, vienas dažniausių – gėda.

„Gėda – natūraliai kylantis jausmas, kai kažkur nepritampame, esame kitokie, kažką darome ne taip, kaip įprasta ir priimtina. Ši gėda dažnai išsiplečia ir apima ne tik tapatybę: žmogus patiki, kad jis visas yra nepriimtinas, tampa sunku priimti ir pačiam save.

Su tuo susijusi ir paslapties dilema, kuri lydi kiekvieną LGBTQ+ žmogų“, – kalba G. Ruzgė.

Psichologė sako, kad dėl paslapties ir galimo ar esamo atstūmimo neretai atsiranda didelis vienišumo jausmas, kai net iš pažiūros turintis draugų žmogus jaučiasi labai vienišas, nes negali būti savimi.

Pasak specialistės, homoseksualūs vyrai ir moterys išgyvena panašius jausmus, tačiau moterų poros visuomenėje toleruojamos šiek tiek geriau, todėl homoseksualūs vyrai gali jausti dar daugiau nerimo ir baimės susidurti su smurtu.

Seimo narys: gyvename Marijos žemėje, todėl negaliu pritarti Partnerystės įstatymui

Raseinių–Kėdainių apygardoje į Seimą deleguotas socialdemokratas Matas Skamarakas pilietinės iniciatyvos „Žinau, ką renku“ organizuotuose debatuose apie Partnerystės įstatymą kalbėjo: „Aš manau, kad mes tikrai gyvename Lietuvoje ir Marijos žemėje.

Tai aš tikrai šiai dienai negaliu pritarti šitam Partnerystės įstatymui ir nepritarsiu. Jei mes pažiūrėtume, žmonės, kurie gyvena regionuose, yra prieš.

Aš bendrauju su žmonėm, bendrauju su rinkėjais, klausausi jų nuomonės ir jeigu pažiūrėtume į balsavimą Seime, regionuose išrinkti socialdemokratai nepritaria tam.

Niekas ir nesako, kad jie negali gyventi Raseiniuose ir Kėdainiuose, aš manau, kad niekas ir nėra prieš juos nusiteikę, jie yra mūsų visuomenės dalis, bet yra tam tikros ribos.“ Debatų moderatorės klausiamas, kas tas ribas nustato, M. Skamarakas atsakė: „Seimas.“

M. Skamarakas Bendra.lt nurodė, kad jo požiūris nepasikeitė, o paklaustas, kaip, jo manymu, turėtų jaustis Raseiniuose ir Kėdainiuose gyvenantys LGBTQ+ asmenys, manantys, kad Seimo narys neatstovauja jų interesų, politikas ignoravo teisinio reguliavimo svarbą ir atsakė, kad „LGBTQ+ turėtų jaustis visaverčiai, nes per paskutinį dešimtmetį gyventojų požiūris pasikeitė ir atsirado daugiau tolerancijos šiai bendruomenei“.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, vienas iš Partnerystės (dabar – Civilinės sąjungos) įstatymo iniciatorių, tokius M. Skamarako žodžius vertina kritiškai – kaip pataikavimą tam tikrose visuomenės grupėse paplitusioms homofobinėms nuostatoms. „Lietuvoje yra apie 560 tūkst. asmenų iki 49 metų amžiaus, kurie niekada nėra sudarę santuokos.

Daliai jų Civilinės sąjungos įstatymas būtų aktualus ir net neabejoju, kad dalis šių žmonių gyvena šalies regionuose“, – sakė T. V. Raskevičius atkreipdamas dėmesį, kad toks įstatymas svarbus ir skirtingų lyčių poroms.

Įžvelgia grėsmių nacionaliniam saugumui

T. V. Raskevičius akcentavo, kad kalbėdami apie Partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymą kalbame ir apie pamatines žmogaus teises, ir apie geresnę teisinę apsaugą. „Lietuvoje šiuo metu galioja apie 60 įstatymų, kurie įtvirtina įvairias teises ir pareigas partneriams (nuo paramos įsigyjant pirmąjį būstą iki viešų ir privačių interesų deklaravimo).

Kol partneriai negali registruoti civilinės sąjungos, šios įstatymuose numatytos garantijos jiems negalioja ir jų teisinė apsauga neegzistuoja“, – apgailestavo T. V. Raskevičius.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad, kaimyninėms valstybėms itin aktyviai sprendžiant šį klausimą, Lietuvai toks neveiksnumas gali turėti nacionalinio saugumo padarinių, ypač užtikrinant šalies gynybą su strateginių partnerių iš Vakarų pagalba.

„Juk jie įsipareigoja ginti ne Lietuvos teritoriją, o pačią valstybinę erdvę, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir užtikrinama teisinė viršenybė“, – Bendra.lt sakė politikas.

„Jei politinės partijos, kurios yra įsirašiusios šį įsipareigojimą į savo rinkimines programas (Liberalų sąjudis ir Socialdemokratai), vieningai balsuotų už Civilinės sąjungos įstatymą, jis jau seniai būtų priimtas.

Deja, 4 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai ir 6 Socialdemokratų frakcijos nariai už šį įstatymą piktybiškai nebalsuoja, tokiu būdu, mano supratimu, apgaudinėdami savo rinkėjus“, – kalbėjo T. V. Raskevičius ir sakė esąs įsitikinęs, kad Civilinės sąjungos įstatymas Lietuvoje bus priimtas artimiausiu metu.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.

 

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder