Meksikoje rastas nedidelis dinozauras, ginčus sprendęs kakta

Žurnale „Diversity" pažymima, kad vėlyvuoju kreidos periodu dinozaurų pasaulis priminė perpildytą rinką. Atsirado daugybė rūšių, kurios konkuravo dėl maisto, teritorijos ir partnerių. Evoliucija eksperimentavo su formomis, ypač kai tai lietė apsaugą ir jėgos demonstravimą. 

Tuo metu Žemėje klestėjo stambūs pachicefalozaurai, kurių kaukoles puošė iki 25 centimetrų storio kauliniai kupolai. Nors dėl tikslios jų funkcijos vis dar diskutuojama, manoma, kad jie tarnavo kaip „kovos kūjai“ susidūrimų metu.

Šalia jų gyveno ceratopsai – žolėdžiai su masyviais ragais, bei greiti teropodai – paukščių protėviai, pasikliovę greičiu ir intelektu. Iki šiol manyta, kad kaktomuša eidavo tik sunkiasvoriai, tačiau radinys Meksikoje šią teoriją keičia.

„Keistasis medžiotojas“ iš Meksikos

Dar 2000 metais paleontologė Marta Agiljon-Martines Sero del Pueblo formacijoje pastebėjo iš žemės kyšantį kaulą. Tai buvo suakmenėjusi kaukolės dėžutė, kurios forma neatitiko jokios žinomos rūšies. Tyrimai parodė, kad radiniui yra 73 mln. metų. Tuo metu šioje teritorijoje plytėjo pelkynai, kuriuose knibždėjo ančiasnapiai dinozaurai, tiranozaurai bei koauilaceratopsai, turėję ilgesnius nei metras ragus.

© Meksikoje rasta fosilija / © Lucia Alfaro

Mokslininkai nustatė, kad kaukolė priklausė troodontidų grupei – plunksnuotiems, į paukščius panašiems teropodams. Tačiau šio egzemplioriaus kaktos ir viršugalvio srityje pūpsojo masyvus, grublėtas kaulinis gumbas. Atlikus kompiuterinę tomografiją, paaiškėjo, kad kaukolės kaulai sujungti itin tvirtai, o jų viduje esanti kempinėta struktūra buvo skirta smūgiams amortizuoti.

Naujoji rūšis pavadinta Xenovenator espinosai, kas reiškia „keistasis Espinosos medžiotojas“. Manoma, kad šie dinozaurai, savo dydžiu neviršiję šiuolaikinio kazuaro – neksraidančio paukščio, užaugančio iki 2 metrų aukščio ir sveriančio beveik 80 kilogramų – naudojo kaktą kovose dėl socialinio statuso ar patelių dėmesio. Jų elgesys galėjo priminti šiuolaikinių avijaučių ar avinų susidūrimus.

Nors dalis mokslininkų, pavyzdžiui, Deividas Varikio iš Montanos valstijos universiteto, ragina išvadas vertinti atsargiai, nes rasta tik kaukolės dalis, radinys atveria naują puslapį mažųjų dinozaurų socialinės elgsenos tyrimuose.