Mėnulyje paliktas šeimos pėdsakas: jautri NASA astronauto žinutė ir dramatiškos misijos akimirkos

1972 m. balandžio 23 d. „Apollo 16“ mėnulio modulis su astronautais Johnu Youngu ir Charlesu Dukeu pakilo nuo Mėnulio paviršiaus, kad susijungtų su komandiniu moduliu ir grįžtų į Žemę. Prieš pat išskrisdamas, Dukeas dulkėse paliko kelis asmeninius daiktus, tarp kurių buvo ir šeimos portretas. Kitoje nuotraukos pusėje puikavosi užrašas:

„Tai astronauto Charlie Dukeo iš Žemės planetos šeima, nusileidusi Mėnulyje 1972 m. balandžio 20 d.“

© NASA nuotr.

Misija, kurią lydėjo techninės kliūtys

Kaip praneša „IFLScience“, ši kelionė galėjo baigtis kur kas liūdniau. Skrydžio metu Kenno Mattingly valdomame komandiniame modulyje sugedo vienas iš variklių. NASA kuriam laikui atidėjo nusileidimą Mėnulyje, bijodama pasikartojančio „Apollo 13“ scenarijaus. Tik Mattingly sėkmingai atkūrus orbitą kitoje Mėnulio pusėje, Youngui ir Dukeui buvo duotas leidimas tūpti.

Dėl šio vėlavimo įgulai teko atšaukti vieną iš planuotų ekskursijų ir vadinamąją „Mėnulio olimpiadą“ – simbolines sporto varžybas esant mažai gravitacijai. Visgi astronautai spėjo atlikti keletą neoficialių bandymų, iš kurių vienas vos netapo lemtingu. Johnas Youngas krito ant nugaros iš daugiau nei 1 metro aukščio, rizikuodamas pažeisti gyvybiškai svarbų skafandrą.

„Tai buvo vienintelė akimirka Mėnulyje, kai pajutau tikrą paniką ir pagalvojau, kad galiu žūti“, – vėliau prisiminė Youngas.

Sėkminga pabaiga ir amžinas atminimas

Nepaisant visų iššūkių, „Apollo 16“ laikoma sėkminga ekspedicija. Be mokslinių pavyzdžių, Charlesas Dukeas paliko Mėnulyje ne tik šeimos nuotrauką, bet ir JAV karinių oro pajėgų atminimo medalioną bei audinio fragmentą iš savo skraidymo mokyklos.

Pats astronautas aiškino, kad jo idėja buvo paprasta ir nuoširdi: jis norėjo parodyti savo vaikams, kad „visa šeima simboliškai pabuvojo Mėnulyje“. Nors po daugybės metų radiacija tikriausiai išblukino nuotraukos spalvas, faktas apie ten paliktą šeimos šilumą išlieka kosmoso tyrinėjimų istorijoje.