Moka skaičiuoti ir mėgsta džiazą: mokslininkai atskleidė neįprasčiausius faktus apie ryklius

Pažymima, kad už nepriekaištingų plėšrūnų reputacijos slypi gyvūnai, kurių gebėjimai ir elgesys stebina net mokslininkus. Rykliai yra vieni pirmųjų stuburinių plėšrūnų Žemėje ir išgyveno visus penkis didžiausius masinio rūšių išnykimo laikotarpius.

Mokslininkai nustatė, kad rykliai geba atlikti paprastus matematinius veiksmus. Tyrimai rodo, jog jie yra gerokai protingesni, nei manyta anksčiau, ir greitai mokosi.

Tyrėjų teigimu, rykliai gali atskirti nežymiai besiskiriančius garsus, taip pat įvairius abstrakčius raštus ir spalvotas geometrines figūras. Vieno eksperimento metu buvo įrodyta, kad pilkųjų katinryklių jaunikliai informaciją apie formas ir optines iliuzijas įsimena beveik metams. 

Be to, jie geba atlikti paprastus matematinius skaičiavimus – atskiria kiekius, pavyzdžiui, tris ir penkis arba keturis ir septynis, nors sunkiau atskiria labai panašius kiekius, tokius kaip keturi ir penki.

Džiazo mėgėjai

Vienas neįprasčiausių faktų apie ryklius – jų meilė džiazui. Australijoje atlikto eksperimento metu žuvys turėjo nuplaukti į tam tikrą baseino vietą skambant muzikai, kad gautų maisto.

Sidnėjaus Makvorio universiteto tyrimas parodė, kad rykliai pasirinkdavo maitinimosi vietą, kai skambėdavo džiazas. Tačiau grojant klasikinei muzikai jie tokio ryšio nesukurdavo.

„Buvo akivaizdu, kad rykliai supranta, jog skambant klasikinei muzikai reikia kažką daryti, tačiau nesuvokė, kad jiems reikia plaukti į kitą vietą“, – pasakojo mokslininkas Culumas Brownas.

Ne visi rykliai deda kiaušinius

Leidinyje pažymima, kad ne visų rūšių rykliai deda kiaušinius. Daugelis jų, įskaitant bukasnukius ir kūjaryklius, jauniklius išnešioja gimdoje ir maitina juos per virkštelę – panašiai kaip žmonės. Todėl kelias savaites ar net mėnesius po gimimo jaunikliams išlieka bamba, kol visiškai užgyja virkštelės randas.

Kitos ryklių rūšys nei deda kiaušinius, nei jauniklius vysto gimdoje kaip žinduoliai. Jų embrionai vystosi kiaušiniuose, kurie išsirita dar motinos organizme, todėl jaunikliai gimsta gyvi.

Be to, tigrinių smėlinių ryklių jaunikliai dėl išlikimo pradeda kovoti dar motinos įsčiose. Šių ryklių patelės turi dvi gimdas, o kiekvienoje jų gali vystytis iki penkių embrionų.

Tačiau augantys embrionai minta savo broliais ir seserimis, kol galiausiai lieka tik vienas. Šis reiškinys vadinamas gimdos kanibalizmu (intrauteriniu kanibalizmu) arba adelfofagija.

Ryklių draugystė

Rykliai nėra vieniši medžiotojai, kaip dažnai vaizduojama. Pavyzdžiui, rifiniai rykliai mėgsta leisti laiką su ta pačia draugų grupe iki ketverių metų: sezono metu jie išsiskiria į mažesnes grupes, plaukia savais keliais, o vėliau vėl susijungia.

Citrininių ryklių jaunikliai taip pat mėgsta gyventi grupėmis, o dar svarbiau – tokių socialinių sąveikų metu jie mokosi vieni iš kitų naujų įgūdžių, pavyzdžiui, kaip rasti maisto ar išvengti plėšrūnų.

Jie mieliau laikosi kartu su kitais tokio pat dydžio citrininiais rykliais ir tais, kuriuos jau pažįsta. Pasak mokslininkų, net ir baltieji rykliai gali turėti artimų „draugų“.