Ar iš tiesų vyko Trojos karas: žurnalistai atskyrė mitą nuo faktų

Kaip rašo Sky News, Menelajas – graikų miesto-valstybės Spartos karalius – surinko graikų valstybių koaliciją jūriniam puolimui prieš Troją.

Ką sako mitas apie Trojos karą

Trojos karas truko 10 metų, kol graikai ėmėsi gudrybės, tarsi pasiduodami. Tačiau medinis arklys, kurį jie paliko netoli Trojos kaip geros valios ženklą, pasirodė esąs pripildytas graikų kareivių, kurie vėliau užėmė miestą.

Leidinys pažymėjo, kad šios pasakojimo detalės buvo paimtos iš senovinių šaltinių, bet ar Trojos karas tikrai buvo? Kaip parodė kai kurie momentai, tai toli gražu nėra faktas.

news.lt/ nuotr.

Legenda apie Trojos karą

Jei abejoti faktu, kad Trojos karas buvo, iš kur atsirado legenda apie jį, klausė leidinys. Iš esmės iš pagrindinio senovės graikų poeto Homero kūrinio „Iliada“. 

Tačiau manoma, kad ši poema buvo parašyta apie VIII a. pr. m. e.

Pasak Homero, Trojos karas prasidėjo vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, tiksliau, XII a. pr. m. e. pradžioje. 

Taigi Homeras rašė apie šiuos įvykius praėjus keletui šimtmečių po to, kai jie, bendru sutarimu, įvyko.

Senovės pasakojime apie Trojos karą yra keletas spragų, o kiti senovės šaltiniai, kurie jas užpildydavo, dabar yra prarasti. Kita vertus, kiti šios istorijos pėdsakai išliko Homero „Odisėjoje“, taip pat senovės graikų poemuose „Epinis ciklas“.

Kaip keitėsi Trojos karo suvokimas

Daugelį amžių Trojos karas buvo laikomas istoriniu faktu. Ši istorija tapo Romos imperijos kultūros dalimi.
XIX a. Troja ir pats miestas buvo laikomi mitais. 

Tačiau Frankas Kalvertas, anglų imigrantas, turėjęs žemės Gissarliko regione (dabartinės Turkijos teritorija), buvo įsitikinęs, kad Trojos griuvėsiai yra būtent čia.

Tai paskatino jį susivienyti su archeologu Heinrichu Šlimanu, kad tai išsiaiškintų.

vle.lt nuotr.

Šlimano archeologinis Trojos atradimas

1870-aisiais Šlimanas atliko didelio masto kasinėjimus Gissarliko vietovėje, kurios vieta sutapo su Trojos vieta iš Homero legendos. 

Šlimanas atrado keletą pažeistų senovės miesto „sluoksnių“, liudijančių apie jo daugkartinį sunaikinimą ir atstatymą per amžius.

Šlimanas išskyrė vieną sluoksnį, vertą ypatingo dėmesio, paskelbdamas jį Troja, egzistavusia Trojos karo laikais. Vėlesni archeologiniai tyrimai paneigė jo nuomonę, nurodydami, kad šis sluoksnis yra šimtus metų senesnis, nei manė Šlimanas.

Tačiau Šlimanas vis dėlto atrado Trojos versiją, atitinkančią miesto aprašymus senovės literatūros šaltiniuose.

Ar buvo Trojos karas

vle.lt nuotr.

Taigi, jei tai priimti kaip Trojos istorinio egzistavimo įrodymą, ar tikrai buvo Trojos karas? Na, nepaisant pastebimų Trojos pažeidimų, nėra jokios garantijos, kad tai įvyko dėl karo, o ne, pavyzdžiui, žemės drebėjimo.

Taigi, ar Trojos karas tikrai įvyko? Tradicinėse Trojos karo istorijos versijose viskas prasideda nuo to, kad Paris bando išspręsti ginčą tarp deivių. 

Paris paskelbia Afroditę „gražiausia“ iš trijų, o ji atlygina jam už tai, kad jį įsimyli Heleną.

Sakoma, kad deivės taip pat dalyvavo Trojos kare. Atsižvelgiant į jų tariamą dalyvavimą, galima drąsiai teigti, kad ankstesnės Trojos karo istorijos versijos negali būti laikomos visiškai tiksliomis.

Vis dėlto šiuolaikiniai istorikai mano, kad senovės rašytojai, tokie kaip Homeras, galėjo remtis realiu kariniu konfliktu ar net keliais konfliktais. 

Archeologiniai radiniai Gissarlyke tariamai patvirtina šią hipotezę.