„Didžiulis siurprizas“: mokslininkai išsiaiškino, kokie buvo dinozaurų kiaušiniai

Pažymima, kad tai buvo tikras lūžis ornitologams, nes anksčiau buvo manoma, kad įvairių spalvų kiaušiniai pasirodė šiuolaikiniuose paukščiuose daug vėliau.

Ropliai, tokie kaip krokodilai, deda baltai baltus kiaušinius, todėl buvo manoma, kad ir ankstyvųjų paukščių kiaušiniai taip pat buvo balti. Šiandien tai vieninteliai žinomi gyvūnai, dedantys įvairiaspalvius kiaušinius. 

Tačiau paaiškėjo, kad pirmieji buvo mėlynai žali 70 milijonų metų senumo oviraptoro Heyuannia huangi kiaušiniai.

Įdomu tai, kad H. Huangi buvo vienas iš 15 dinozaurų ir išnykusių paukščių iš kreidos periodo, pateiktų senovinių kiaušinių lukšto fragmentų kolekcijoje, analizuotoje 2017 m. tyrime. 

Naudodami Raman mikrospektroskopiją, mokslininkai nukreipė lazerius į kiaušinių lukšto fragmentų paviršių, kad ištirtų jų molekulinę sudėtį. 

Tyrimo autorė Yasmina Wiman pasakojo National Geographic:

„Iš pradžių man buvo mokoma, kad visos keistos spalvos, kurias galima gauti iš fosilijų, pavyzdžiui, mėlynos-žalios spalvos atspalviai, gali būti susijusios su mineraliniu nuosėdomis. 

Mes peržiūrėjome daug kiaušinių lukštų ir vieną kartą gavome teigiamą rezultatą ovariopto kiaušiniams. Tai buvo didžiulė staigmena. 

Aš negalėjau tuo patikėti.“

Svarbu, kad rezultatai parodė platų iškastinių kiaušinių spalvų ir taškelių raštų spektrą. Deinonychus ir troodontidai kiaušiniai buvo mėlyni-žali, kaip ir heyuania, o kai kurie turėjo tamsias dėmes viršuje. 

Galbūt tai buvo apsauginė adaptacija, savotiškas kamufliažas, apsunkinantis skrendančių plėšrūnų aptikimą nemokama grobiu.

„Kiaušinių kamufliažas yra svarbi savybė paukščiams, kurie peri atvirame ore ir apsaugo savo neišperėtus jauniklius nuo vizualiai orientuotų plėšrūnų paslėptais kiaušinių dažais. 

Paslėpta spalva evoliucionavo, kad atitiktų vyraujančius spalvų atspalvius, pasitaikančius lizdų aplinkoje“, – rašo autoriai.

Pažymima, kad be kiaušinių fragmentų spalvos nustatymo, mokslininkai taip pat neseniai sukūrė naują būdą įvertinti dinozaurų kiaušinių lukšto „palaidojimo amžių“. 

Naujasis metodas vadinamas LA-ICP-MS U-Pb kalcito datavimu ir taip pat apima lazerio poveikį kiaušiniams. Šį kartą – siekiant išmatuoti nedidelius urano ir švino kiekius mėginių viduje.

Lazeriniai impulsai pašalina nedidelį paviršiaus plotą, kuris vėliau patenka į masių spektrometrą analizės tikslais. 

Uranas laikui bėgant lėtai virsta švinu, todėl, matuojant jų santykį, galima nustatyti, kiek laiko truko mėginio skilimas, taip pat dinozaurų kiaušinių lukšto palaidojimo amžių.