Kodėl žiurkės išprotėjo: nauja tiesa apie Velykų salą keičia visus įsitikinimus

Kaip skelbia Discover Wildlife, mokslininkai nustatė, kad lemtingą vaidmenį medžių išnykimui suvaidino ir į salą patekusios polineziečių žiurkės.

Velykų sala garsėja dviem dalykais – įspūdingomis moai statulomis ir istorija apie ekologinę katastrofą, kuri esą prasidėjo tada, kai salos gyventojai iškirto miškus.

Tačiau tyrimo autoriai Karlas Lipo ir Teris Hantas pateikė daug sudėtingesnį scenarijų.

Prieš pasirodant pirmajai žmonių bendruomenei, saloje augo unikali, lėtai bręstanti palmių rūšis. Ji galėjo gyventi iki pusės amžiaus, tačiau brandą pasiekdavo tik per 70 metų. 

Maždaug 1200 m. į salą atvykę polineziečiai atsivežė ir nevietinių gyvūnų – tarp jų ir žiurkių, kurios greitai pabėgo ir įsitaisė palmių lajose.

„Palmių riešutai – tikras žiurkių saldainis. Žiurkės tiesiog pamišo“, – teigė Lipo.

Kadangi saloje nebuvo natūralių plėšrūnų, žiurkių populiacija ėmė augti žaibiškai. Per 50 metų ji pasiekė apie 11 mln. individų, o net 95 % palmių sėklų buvo tiesiog suėsta. Lėtai augusios palmės neturėjo jokių galimybių atsinaujinti.

Situaciją dar labiau apsunkino žmonių veikla – vietiniai kirto medžius batatų laukams plėsti ir degino plotus, kad gautų pelenų trąšoms. 

Per kitus 450 metų saloje išnyko apie 20 mln. medžių. Kai XVI a. čia atvyko europiečiai su avimis, likę jauni medeliai buvo suėsti, ir palmių rūšis galutinai išnyko.

Įdomu tai, kad vėliau polineziečių žiurkes ištiko toks pat likimas – jas išstūmė ir sunaikino į salą atgabentos norvegų žiurkės.

Tyrėjai primena, kad panašių istorinių netikėtumų būta ir kitur. Anksčiau mokslininkai paaiškino, kaip į dabartinę vietą atkeliavo Stounhendžo akmenys – jie, tikėtina, buvo perkelti kartu su neolito gyventojų migracija. 

O prieš keletą metų viena Velykų salos statula buvo sudaužyta į ją įsirėžus automobiliui – žala, pasak ekspertų, nepataisoma.