Mokslininkai iššifravo radijo signalą, kuris skriejo per visatą 10 milijardų metų

Kalbama apie vadinamąjį greitą radijo impulsą (fast radio burst, FRB), žymimą FRB 20240304B. 

Tokie impulsai trunka tik tūkstantąsias sekundės dalis, bet per tokį trumpą laiką jie išskiria energijos kiekį, prilygstantį kelių dienų saulės spinduliuotei.

Aptikti šį reiškinį pavyko naudojant Pietų Afrikos radijo teleskopą MeerKAT, o vėliau Jameso Webbo kosminis teleskopas leido nustatyti galaktikos šaltinį.

Tokie radijo impulsai turi didelę mokslinę reikšmę: jie perteikia informaciją apie magnetines ir dujines struktūras kelyje nuo kilmės taško iki Žemės.

Kiekvienas toks įvykis radijo bangose palieka „pėdsaką“ materijos, per kurią jis praėjo. 

Manoma, kad jų pagrindiniai generatoriai yra magnetarai – ypač tankūs jaunų žvaigždžių sprogimų likučiai su milžiniškais magnetiniais laukais.

Skriejant per kosminę plazmą, sprogimai sąveikauja su jonizuotu dujų, o tai leidžia astronomams patikslinti medžiagos pasiskirstymą ir sudaryti kosminių magnetinių sričių žemėlapį.

Tyrimą atliko tarptautinė specialistų grupė, vadovaujama Manišio Kalebo iš Sidnėjaus universiteto. 

Mokslininkai nustatė, kad FRB 20240304B turi žymų raudonąjį poslinkį. 

Tai rodo, kad signalas atsirado tuo metu, kai visatai buvo apie tris milijardus metų – laikotarpis, žinomas kaip „kosminė vidurdienis“. 

Tuo metu vyko žvaigždžių formavimosi pikas, ir jau tada blyksnio šaltinis buvo aktyvus, nepaisant to, kad galaktikos tik formavo jaunas žvaigždes.

Darbo autoriai pažymi: rezultatai rodo, kad net palyginti nedidelės galaktikos su žvaigždžių formavimosi sprogimais gali turėti ypač galingus radijo signalų šaltinius. 

Šis atradimas atveria naują kryptį kosminių populiacijų tyrimams ir būsimiems astronominiams tyrimams.