Naujas tyrimas keičia mokslininkų požiūrį į tai, kaip Pietryčių Aziją apgyvendino senovės žmonės. Rezultatai rodo, kad žmonės galėjo kirsti žemyninę regiono dalį ir pasiekti aplinkines salas gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol, rašo Independent.
Šie atradimai svarbūs siekiant suprasti vadinamojo „hobito“ – rūšies Homo floresiensis – kilmę.
Tai buvo žemaūgis žmonių genties atstovas, manoma, išsivystęs iš Homo erectus po to, kai šie protėviai įveikė jūros barjerus ir maždaug prieš milijoną metų pateko į Floreso salą.
Ten, gyvendami izoliacijoje šimtus tūkstančių metų, jie palaipsniui virto nykštukais.
Kaip tiksliai vyko šis procesas, lieka paslaptis. Tačiau, pasak tyrėjų, atsakymo galima ieškoti akmens įrankiuose, rastuose Sulavesio saloje.
Tai – smailūs akmens nuolaužų gabalai, pagaminti iš didesnių akmenų, veikiausiai surinktų vietinių upių vagose.
Anksčiau manyta, kad Volesijos salynas buvo apgyvendintas mažiausiai prieš 1,02 mln. metų – apie tai liudijo akmens įrankių radiniai Volo-Segėje, Florese.
O gyvenvietė Talepu, Sulavesyje, datuojama maždaug 194 tūkst. metų.
Tačiau nauji radiniai Kalio vietovėje keičia šį vaizdą: „Žmonės galėjo patekti į Sulavesį maždaug tuo pat metu kaip ir į Floresą, o gal net anksčiau“, – teigia mokslininkai.
Tyrimo bendraautoris Adamas Brammas pabrėžia, kad radiniai Sulavesyje yra naujas, iki šiol neįvertintas veiksnys.
„Šis atradimas praplečia mūsų supratimą apie išnykusių žmonių judėjimą per Voleso liniją – pereinamąją zoną, kurioje vystėsi unikalios ir dažnai labai neįprastos gyvūnų rūšys“, – aiškino jis.
Rezultatai taip pat kelia naujų klausimų apie „hobitų“ evoliuciją. „Jeigu homininai būtų milijoną metų gyvenę izoliuoti šiame dideliame, ekologiškai turtingame salyne, ar jie būtų patyrę tokius pačius pokyčius kaip Florso hobitai?
O gal viskas galėjo pakrypti visiškai kita linkme?“ – svarsto Brammas.
Vis dėlto, nepaisant atradimo reikšmės, kol kas vietoje nerasta jokių žmogaus fosilijų.
„Dabar žinome, kad prieš milijoną metų Sulavesyje gyveno įrankių gamintojai, tačiau kas jie buvo – vis dar lieka paslaptis“, – reziumuoja tyrėjas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą