Eksperimento metu 49 naujagimiams miego metu per ausines buvo grojami Johanno Sebastiano Bacho kūriniai.
Naudojant elektroencefalografiją (EEG) pastebėta, kad kūdikių smegenys reagavo į netikėtus ritmo pokyčius originaliose kompozicijose, tačiau liko abejingos melodijos variacijoms ar natų aukščio pasikeitimams.
Tai rodo, kad gebėjimas nuspėti muzikinį laiką yra įgimtas biologinis įrankis.
Mokslininkų teigimu, šis unikalus gebėjimas formuojasi dar motinos įsčiose, kur vaisių supa nuolatiniai ritmai: širdies plakimas, judesiai einant bei kalbos tempas.
Tuo tarpu melodinis suvokimas nėra įgimtas – tai įgūdis, kuris vystosi tik po gimimo, sąveikaujant su aplinka ir mokantis. Įdomu tai, kad šis ritminis pojūtis yra glaudžiai susijęs ir su kalbos vystymusi: Kembridžo universiteto profesoriai pabrėžia, kad būtent kalbos ritmo, o ne garsų aukščio suvokimas yra pagrindinis sėkmingo vaiko kalbinio augimo faktorius.
Šis atradimas dar kartą patvirtina, kad žmogus gimsta su giliai užkoduotu laiko ir nuspėjamumo pojūčiu, kuris tampa pagrindu tolimesniam mokymuisi ir pasaulio pažinimui.
Straipsnio šaltiniai: The Guardian / Kembridžo universitetas / Science Daily
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą