Visiškai keičia pasaulio suvokimą: daugiau nei 3 mlrd. metų senumo uolose rasta gyvybės pėdsakų

Apie tai rašo Interesting Engineering.

Be to, naujasis tyrimas pateikė molekulinius įrodymus, kurie fotosintezės, generuojančios deguonį, pradžią atitolina beveik milijardu metų.

Pažymima, kad tarptautinė komanda, vadovaujama Kargegijaus mokslo instituto JAV, naudojo naują metodą, kuris derina pažangią cheminę analizę su dirbtiniu intelektu.

„Senovinės uolienos yra pilnos įdomių mįslių, kurios mums pasakoja Žemės gyvybės istoriją, bet visada trūksta kelių gabaliukų. 

Cheminės analizės ir mašininio mokymosi derinys leido atskleisti biologines užuominas apie senovės gyvenimą, kurios anksčiau buvo nematomos“, – pažymėjo Kati Maloni, Mičigano valstybinio universiteto Žemės ir aplinkos mokslų katedros docentė.

Molekulinių pėdsakų paieška

Leidinyje pabrėžiama, kad seniausios Žemės uolienos gali suteikti tam tikrų užuominų apie pačias pirmąsias gyvybės formas. 

Tačiau rasti originalias molekulinės pėdsakas šiose senosiose uolienose yra labai sunku, nes trapūs likučiai ar biosignatūros buvo sutraiškyti, įkaitinti ir sunaikinti milijardų metų geologinių jėgų.

Tuo tarpu naujas tyrimas išsprendžia šią problemą ir leidžia manyti, kad net ir tada, kai originalios biomolekulės išnyko, fragmentų liekanos vis dar gali saugoti diagnostinę informaciją apie ankstyvąją biosferą.

„Norėdama aptikti šiuos vos pastebimus likučius, tyrėjų grupė mokė dirbtinio intelekto sistemą, naudodama mašininį mokymąsi, atpažinti vos pastebimus molekulinius „pirštų atspaudus“, paliktus senovės gyvų organizmų. 

Mokslininkai išanalizavo platų spektrą iš daugiau nei 400 mėginių, įskaitant šiuolaikinius augalus, milijardų metų senumo fosilijas ir meteoritus“, – pridūrė „Interesting Engineering“.

Taigi cheminė analizė leido suskaidyti organines ir neorganines medžiagas į molekulinės fragmentus, dėl to dirbtinis intelektas išmoko cheminių dėsningumų, rodančių gyvybės buvimą. Modelis sėkmingai atskyrė biologines ir nebiologines medžiagas su daugiau nei 90 % tikslumu.

Naudodami šį naują metodą, mokslininkai aptiko gyvybės pėdsakų uolose, kurių amžius viršija 3,3 mlrd. metų, taip pat fotosintezės, gaminančios deguonį, požymių uolose, kurių amžius yra ne mažesnis kaip 2,5 mlrd. metų.

„Senovės gyvybė palieka ne tik fosilijas, bet ir cheminius atgarsius. Naudodami mašininį mokymąsi, dabar pirmą kartą galime patikimai interpretuoti šiuos atgarsius“, – pabrėžė dr. Robertas Heizen, vyresnysis Carnegie mokslo darbuotojas ir straipsnio bendraautorius.

Tuo pačiu metu cheminė analizė, pagrįsta dirbtiniu intelektu, neapsiriboja tik Žeme.

„ Ši novatoriška technika padeda mums naujai skaityti gilaus laiko fosilinius įrašus. Tai gali padėti ieškant gyvybės kitose planetose“, – pridūrė Maloni.