Mokslininkai, pasitelkdami stalagmitus, atskleidė majų civilizacijos žlugimo paslaptį

Klasikinio laikotarpio pabaigoje pietiniai majų miestai sunyko, dinastijos žlugo, o viena iš didžiausių senovės pasaulio kultūrų persikėlė į šiaurę, praradusi didelę dalį savo įtakos.

Jukatano kasinėjimai atskleidė 8 sausras, kurios truko ne mažiau kaip trejus metus, o ekstremaliausia – 13 metų. Šie rezultatai sutampa su archeologiniais duomenimis, rodančiais, kad paminklų statyba ir politinė veikla didžiuosiuose šiaurės centruose, įskaitant Čičen Itzą, buvo sustabdyta sausros laikotarpiu.

Kadangi šias sausras galima labai tiksliai datuoti, jos suteikia tyrėjams naują pagrindą tyrinėti klimato kaitos ir žmonijos istorijos ryšį regione.

„Šis majų istorijos laikotarpis jau šimtmečius kelia susidomėjimą“, – komentavo pagrindinis tyrimo autorius Danielis H. Jamesas.

„Buvo daug teorijų apie šio žlugimo priežastis, pavyzdžiui, prekybos kelių pasikeitimai, karas ar stipri sausra, pagrįstos majų paliktais archeologiniais įrodymais. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius, derindami archeologinius duomenis su kiekybiniais klimato duomenimis, mes pradėjome daug sužinoti apie tai, kas nutiko majams ir kodėl“, – paaiškino mokslininkas.

Nuo 1990-ųjų mokslininkai pradėjo lyginti klimato duomenis su majų paliktais duomenimis, pavyzdžiui, paminkluose nurodytomis datomis, siekdami įrodyti, kad klasikinio laikotarpio pabaigoje vykusios sausros tikriausiai prisidėjo prie didelių socialinių ir politinių sukrėtimų majų visuomenėje.

Dabar Kembridžo universiteto mokslininkai panaudojo cheminius „pirštų atspaudus“, esančius stalagmituose iš urvo šiaurės Jukatane, kad galėtų tiksliau sutelkti dėmesį į šias sausras.

Datavę ir analizavę stalagmitų deguonies izotopų sluoksnius, mokslininkai gavo labai išsamią informaciją apie klimatą klasikinio laikotarpio pabaigoje.

„Stalagmitai leidžia mums pasiekti smulkiausias detales, kurias anksčiau praleidome“, – sakė James.