Mokslininkai siūlo naudoti uodus kaip skiepus: naujas būdas kovoti su mirtinais virusais

Leidinyje „Science Advances“ paskelbtame tyrime aprašomas eksperimentas su uodais, kurių seilėse yra vakcinos nuo pasiutligės ir Nipah viruso. Imunitetas šikšnosparniams gali būti perduodamas uodo įkandimo metu arba gyvūnams prarijus vabzdžius. Mokslininkų teigimu, ši strategija padėtų išspręsti sudėtingą problemą – kaip paskiepyti urvuose milžiniškomis kolonijomis gyvenančius skraidančius žinduolius, nekeliant pavojaus žmonėms užsikrėsti.

Šikšnosparniai yra natūralūs daugelio patogenų, įskaitant Nipah, pasiutligės, Ebolos ir tam tikrų koronavirusų, rezervuarai. Dėl plečiamos žmonių veiklos jų natūralioje aplinkoje baiminamasi, kad šios ligos vis dažniau persimes žmonėms ir naminiams gyvūnams. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad virusų naikinimas jų natūraliuose nešiotojuose padėtų sumažinti infekcijų šuolio riziką.

Tyrėjų komanda sukūrė vakciną naudodama susilpnintą vezikulinio stomatito virusą, galintį užkrėsti tiek vabzdžius, tiek žinduolius. Panaši technologija jau taikoma bendrovės „Merck“ sukurtoje vakcinoje nuo Ebolos. Mokslininkai išbandė du pristatymo būdus kovai su pasiutlige ir Nipah virusu, kurių mirtingumas siekia atitinkamai beveik 100% ir iki 75%.

Pirmuoju atveju Aedes aegypti rūšies uodai buvo maitinami krauju su vakcina. Ji dauginosi vabzdžių seilių liaukose ir buvo perduodama įkandimo metu. Laboratorijoje šikšnosparniai ir pelės, turėję kontaktą su uodais, suformavo neutralizuojančius antikūnus. Vėliau atlikus bandymą su pasiutligės virusu, visi paskiepyti gyvūnai išgyveno.

Kadangi uodų naudojimas gali būti efektyvus ne visur, mokslininkai sukūrė ir alternatyvą – oralinę vakcinaciją per specialias gertuves su druskos tirpalu, kuris pritraukia šikšnosparnius. Laboratorijoje šį tirpalą gėrę gyvūnai taip pat įgijo imunitetą.

Nors idėja inovatyvi, kai kurie ekspertai abejoja jos įgyvendinimu gamtoje. Vakciną nešančių uodų paleidimas į laisvę reikalautų sudėtingų ekologinių vertinimų ir leidimų. Be to, evoliucijos biologas Edvardas Holmsas pažymi, kad pagrindinė problema yra ne patys šikšnosparniai, o žmonių veikla, naikinanti jų buveines ir didinanti kontaktų riziką.