Mokykla tėvų kaltinimus atremia – tokią tvarką nustatė aukščiausias mokyklos valdymo organas – taryba, o svarstant šį klausimą prieštaraujančių uniformoms nebuvo.
Lygina su viduramžiais
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo tauragiškės mamos skundą dėl vaikų diskriminacijos pagal lytį. Moteris kreipėsi kelių tėvų vardu. Tauragės „Aušros“ progimnazijos pradinukų tėvai nepatenkinti, kad mergaitėms mokykloje iki penktos klasės privalu dėvėti sarafaną. Pasak mamos, pradinukėms draudžiama ateiti į mokyklą dėvint kelnes.
– Kai išgirdau, kad negalėsiu dukters žiemą į mokyklą leisti su kelnėmis, pagalvojau, kad tai juokas. Progimnaziją mano vaikai pradėjo lankyti tik šiais mokslo metais. Dukrai nupirkome uniformą – sarafaną ir megztinuką. Skaičiau, kokia tvarka yra mokykloje, nagrinėjau, kokia drabužių spalvinė gama. Pagal patvirtintas mokyklos uniformos spalvas nupirkau ir kelnes žiemai. Net negalėjau pagalvoti, kad Tauragėje gyvename kaip viduramžiuose – mergaitė su kelnėmis yra tabu, – problemą redakcijai papasakojo pradinukės mama.
Pasak moters, apie tai, kad jos dukra negalės į mokyklą eiti su kelnėmis, ji pirmą kartą sužinojo tėvų susirinkime. Vėliau tokias mokyklos taisykles papasakojo ir vyresnių pradinukų tėvai. Galiausiai ji jau pirmąją rugsėjo savaitę kuriozą pamatė savo akimis.
– Atvežiau vaikus į mokyklą ir matau, kad dviračiu į mokyklą atmina kaimynų mergaitė. Ji su sarafanu, o po juo kelnės. Vaikas atėjo į rūbinę, kelnes nusimovė ir į klasę ėjo tik su uniforma. Kodėl važiuodama dviračiu į mokyklą mergaitė negali dėvėti kelnių ir būti su uniforminiu megztuku? Ar tai normalu? Jei mergaitė bus su mokykliniu megztuku ir kelnėmis, tai nesiskaitys, kad dėvi uniformą? Yra mergaičių, kurios tiesiog nedėvi sijonų, ir tėvai neturi teisės jų priversti. Gyvename ne priespaudos metais ir tokia diskriminacija pagal lytį netoleruotina, – įsitikinusi tauragiškė.
Vadovaujasi tarybos sprendimais
„Aušros“ progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė apie tokį tėvų nepasitenkinimą uniformomis sužinojo tik iš „Tauragės kurjerio“. Mokyklos vadovę neramina ne lyčių diskriminacija dėl uniformų, o tai, kad tėvai pirmiausia kreipėsi į Lygių galimybių tarnybą ir žurnalistus.
Progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė stebisi, kad tėveliai pirmiausia kreipiasi į atsakingas institucijas, o ne į ją. Progimnazijos albumo nuotrauka
– Pirmiausia aš esu už kalbėjimą. Žiemą mokykloje tikrai šilta ir mergaitės su sarafanais nesušals. Po sarafanu galima dėvėti ką tik nori. Galima marškinėlius, golfą. Svarbiausia būti su sarafanu. Dar turime mokyklinį megztuką. Jį galima nešioti, jei šalta. Dėvėti kelnes ir megztuką pas mus nepriimtina. Gali lygių galimybių kontrolierius pateikti savo vertinimą, bet pirmiausia mokykla yra savivaldos institucija. Aš tikrai nepradarau durų ir nepasakau, kad dabar visi dėvėsime kelnes. Mes visi nusprendžiame, kaip atrodys mokyklinė uniforma. Jei penki tėvai nepatenkinti, gyvename taip, kaip nusprendžia dauguma, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo S.Bastakienė.
Anot progimnazijos vadovės, tvarką mokykloje nustato mokyklos taryba. Mokykla vykdo ir apklausas, ar uniformos apskritai reikia. Pasak S.Bastakienės, kol kas daugumos balsas nulemia, kad vaikai mokyklą lankytų būtent su uniformomis.
– Yra mokyklos darbo tvarkos taisyklės ir kitos taisyklės, kuriomis vadovaujamės. Turime pasitvirtinę uniformų nešiojimo tvarką ir ši tvarka galioja tik tuomet, kai ją patvirtina mokyklos taryba. Tai aukščiausia organizacija savivaldos institucijoje. Tarybą sudaro penki mokytojai, penki tėveliai ir penki vaikai. Ji renkama trejiems metams. Būtent taryba uniformų dėvėjimo tvarką gali patvirtinti, pakeisti ar net panaikinti, – apie tarybos patvirtintą tvarką pasakojo direktorė ir tėveliams siūlo išsakyti savo problemas tarybos atstovams arba ateiti tiesiai pas ją į kabinetą.
Pasak mokyklos vadovės, kiekvienas vaikas unikalus, todėl būtina kalbėtis su tėvais ir analizuoti, kaip problemą panaikinti.
– Uniformų nešiojimo tvarka yra gyva. Tai ne Šventas raštas, kurio keisti negalima. Aš esu už tai, kad tėveliai ir vaikai reaguotų, kalbėtų ir keistų tai, kas nepatinka. Jei tėveliai nesutinka su dabartinėmis taisyklėmis, jei yra poreikis jas keistis, reikia imti tą ir daryti. Dar šį mėnesį taryba rinksis į posėdį ir galėtume klausimą išspręsti. Anksčiau esame turėję tėvelių ir vaikų nusiskundimų dėl uniformos. Ji nepatiko vyresniesiems, 7–8 klasių, moksleiviams. Mokyklos taryba susirinko ir priėmėme sprendimą vyresnėse klasėse įsivesti džemperius su kapišonais. Ant džemperio yra mokyklos emblema. Vaikai patenkinti, noriai juos dėvi. Buvo problema ir dėl to, kad vaikams su uniforma mokykloje karšta. Susirinkusi taryba nusprendė leisti dėvėti polo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Visi klausimai sprendžiami ir jeigu tėveliai nepatenkinti, mes turime tai išdiskutuoti, – sakė direktorė.
Tiesioginių priekaištų negirdi
Direktorei tėvų skundų neperdavė ir pradinių klasių mokytojai. Direktorės pavaduotoja ugdymui Rita Poškienė prisiminė jau šiais mokslo metais vykusį pokalbį su vienos moksleivės mama. Pavaduotoja tikina tik pasidomėjusi, kodėl mergaitė į mokyklą atėjo be uniformos, su kelnėmis.
– Paklausiau, ar tėveliai turi nupirkę uniformą, ir pasakiau, kad mokykloje galioja taisyklė visada dėvėti sarafaną. Mes uniformas perkame iš vieno tiekėjo, todėl pirmomis rugsėjo dienomis būna, kad ne visi tėveliai suspėja jas įsigyti. Mama nusistebėjo, kad privalu uniformą dėvėti kasdien, bet jokių priekaištų dėl to neišsakė. Manęs taip pat nepasiekė informacija, kad mūsų moksleiviai ar tėvai nepatenkinti uniformomis, – stebėjosi direktorės pavaduotoja.
Ir direktorė, ir pavaduotoja pripažino, kad žiemą į mokyklą mergaitės ateina po sarafanu dėvėdamos kelnes ar storesnes pėdkelnes. Mokykloje, pasak jų, šilta, todėl rūbinėje džinsus ar kelnes mergaitės palieka ir apsimauna jas tik grįždamos namo.
Pasak mokyklos vadovės, yra nustatyta tvarka, kada uniformų nešioti nebereikia. Vaikai taip, kaip nori, gali rengtis paskutinį mokslo metų mėnesį, pažintinėmis dienomis uniformų dėvėti taip pat nereikia. 5–8 klasių moksleivės pagal nustatytą tvarką jau gali rinktis ir dėvėti sijoną arba kelnes.
– Džemperiai vyresniesiems kainuoja 34 eurus, sarafanai mergaitėms ta pačia kaina, polo marškinėliai tamsiai mėlynos spalvos kainuoja 11–12 eurų. Mokykloje galima įsigyti tik emblemą, jei tėvai drabužius nustatytų spalvų nusiperka kitus, – sakė R.Poškienė.
Kontrolieriai atvejį tirs
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės ryšiams su visuomene Izabelės Švaraitės, situacija, kai numatomas privalomas tam tikrų uniformos dalių, paskirtų pagal lytį, dėvėjimas, galėtų būti laikoma lygių galimybių neužtikrinimu dėl lyties mokymosi procese.
– Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo pažeistos moterų ir vyrų lygios teisės, būtina atlikti išsamų tyrimą. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar mokyklos dokumentuose tikrai nustatyta diskriminacinė tvarka ir rinktis norimą uniformos drabužį uždrausta. Esame konsultavę asmenis dėl uniformų, neseniai esame gavę panašaus pobūdžio skundą. Nustatyti diskriminacijos faktą galima tik atlikus tyrimą, todėl vaikų mamas ir tėčius kviečiu pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkais (-ėmis), – sakė tarnybos atstovė.
Pagal Lygių galimybių įstatymą švietimo įstaigos privalo užtikrinti, kad mokiniai nebūtų diskriminuojami dėl lyties, negalios, tautybės ir kitų asmens tapatybės požymių. Uniformų skirstymas pagal lytį, kai mergaitės negali pasirinkti dėvėti kelnių, potencialiai galėtų būti laikomas lygių galimybių pažeidimu.
– Dėl galimo mokyklų vadovų (-ių) spaudimo mokinių tėvams siūlytume pasikonsultuoti su konkrečios savivaldybės Švietimo skyriumi, jei situacija nesikeis – su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, – kam apie galimą diskriminaciją reikia pranešti pirmiausia, rekomendavo I.Švaraitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą