Daiva MAROZIENĖ, Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
Mane žavi mokslo metų pradžia, ypač pirmokėlių akys, stebinčios visą aplinką. Žinoma, yra ir tam tikro jaudulio.
Su kolektyvu baigiantis atostogoms turėjome bendrą išvyką pėsčiomis į Rusnę, ant Rambyno kalno. Neformali aplinka suburia bendruomenę, žmonės atsiskleidžia kitaip. Pati jaučiuosi pailsėjusi, turinti energijos ir darbui nusiteikusi optimistiškai.
Apskritai esu optimistė. Tikiuosi, kad tie žmonės, kurie renkasi mokytojo kelią, supranta atsakomybę, suvokia svarbą to, ką jie daro. Didžiuojuosi savo žmonėmis, kurie pas mus yra.
Didžiausią nerimą kelia pedagogų trūkumas. Ir man vieno dar reikia, ieškau. Ačiū Dievui, kad tik vieno. Žinau, kad kitiems vadovams daugiau jų trūksta. Pasikalbame tarpusavyje, nesinori niekam būti tam pirmam, kuris taip ir neras. Kartais darome ir negražius žygius, užsiimame „vagyste“: viliojame pedagogus vieni iš kitų. Tai, be abejo, nedžiugina.
Visada norisi į savo bendruomenę prisivilioti gabiausius ir geriausius, bet šiandien džiaugiamės, kad apskritai kas nors ateina. Dėl to liūdna ir neramu. Šiuolaikinei bendruomenei jau laikas galvoti, kuo būtų galima suvilioti jaunus ir perspektyvius specialistus ir paskatinti ateiti į mokyklą.
Rasa MAŠURINIENĖ, Klaipėdos „Varpo“ gimnazija
Nuo pat pirmos savo darbo dienos buvau tikra mokytoja, kuri visą laiką laukdavo Rugsėjo 1-osios kaip kažkokio naujo etapo pradžios. Ir dabar laukiu su didžiuliu nerimu - vaikai po vasaros ateis šiek tiek kitokie, pačioje švietimo sistemoje bus įvairių pokyčių. Bet didžiausias vadovo rūpestis dabar - žmogiškųjų išteklių paieška.
Kol normaliai neprasidės nauji mokslo metai rugsėjo 5 d., bijau net džiaugtis, kad turiu visus mokytojus.
Atostogos šiemet trumpesnės, nes egzaminai vyko vėliau, dar ir liepą. Tie mokytojai, kurių dalyko egzaminus vaikai laikė, iki paskutinės minutės konsultavo mokinius ir atostogauti išėjo vėliau. Sutrumpėjusios mokytojų atostogos duoda savo. Pati atostogavau tik tris savaites.
Mes labai džiaugiamės savo kolektyvu ir norime jį pamaloninti. Trims dienoms vešime pedagogus į kūrybingumo stovyklą Plateliuose. Paskaitas jiems skaitys samdyti lektoriai. Tikimės, jų nuotaika bus gera ir darbą rugsėjo 1 d. jie pradės su naujomis jėgomis.
Be visų kitų dalykų, man nerimą kelia ir tai, kad mokytojų krūviai yra be galo dideli. Baisu, praeina mėnuo kitas ir mokytojai jau būna pavargę. Įsivaizduokite, pedagogas turi iki 40 kontaktinių valandų per savaitę, po 7-8 pamokas per dieną.
Rima BĖČIUVIENĖ, Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija
Paskutinis pasirengimo naujiems mokslo metams mėnuo visada būna jaudinantis: mokytojų kaita, jų trūkumas, apsisprendimas, kurį rinktis ir t. t.
Pedagogams vis mažiau laiko lieka atostogoms. Atrodo, greitai nebeturėsime kada atostogauti. Mokslo metai pailgėjo, o rugpjūtį reikia pasirengti naujiems. Atostogos būna ir nutrūkstamos. Seniau, būdavo, pasiimi tuos beveik du mėnesius ir grįžti labai pailsėjęs. O dabar jau kelinti metai to padaryti nepavyksta. Ir apskritai anksčiau vasaros būdavo ramesnės, niekas nesiųsdavo dokumentų, o dabar vyksmas vyksta visą vasarą.
Per pandemijos laikotarpį buvo visokių praradimų, kuriuos turime kompensuoti dabar ne tik dalykinėje, bet ir socialinio bendravimo sferoje. Tai, kad vaikai buvo tik savo kabinetuose ir nejudėjo, sąlygojo tam tikrą susvetimėjimą. Dabar labai norisi sugrąžinti ankstesnius laikus, ankstesnį bendravimą tarpusavyje.
Jeigu vėl tektų dirbti nuotoliniu būdu, esame gerai pasirengę. To mes nebebijome. Bet kažkodėl galvojame, kad to nebus, nes jau yra kitoks požiūris. Labiausiai nerimą kelia tai, kad mokytojų kaskart trūksta vis labiau, ir kad jų dideli krūviai.
Lygija VIRKŠIENĖ, Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija
Manau, kad mes visi sugrįšime į mokyklą su šypsenomis. Rūpesčių visada yra: laukia ir visokios reformos, ir visokios naujovės, bet bendruomenė kartu juos įveikia.
Įdomu, kaip seksis tas įtraukusis ugdymas, kokių vaikų ateis, kiek jie ir jų tėvai įsitrauks į mūsų bendruomenę. Didelė problema, kad neturime dar fizikos mokytojo. Nežinau, kaip ir iš ko galėsime jį pavilioti.
Mūsų gimnazija turi sportinių klasių. Reikia suderinti įvairių sporto šakų rytines treniruotes ir pamokas, turime sportininkus pavėžėti, pamaitinti, taigi rūpesčių netrūksta. Bet net vasarą galėjome pasidžiaugti gerais mūsų sportininkų pasiekimais.
Per vasarą mūsų žmonės kas keliauja, kas savo sodyboje poilsiauja, kas knygas skaito, kas prie jūros būna. Pati toli iškeliavusi nebuvau. Mano poilsis - knygos, tenisas. Turėjau traumą, bet dabar vėl žaidžiu. Prie jūros nelabai mėgstu būti, kai yra labai daug žmonių, geriau kur nors gamtoje nuošaliau. Mėgstu po gimtąjį kraštą pakeliauti, su draugais, su giminėmis susitikti. Per atostogas galime vieni kitais pasidžiaugti.
Gintautas MISIUKEVIČIUS, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija
Džiaugiuosi paskutinėmis atostogų dienomis. Vadovui visada daug rūpesčių ir per vasarą. Kad ir atostogauji, tenka užvažiuoti į darbą. Toli kažkur neišvyksi, reikia vis akį užmesti į mokyklą. Sakoma, kad geriausios atostogos direktoriams būna darbe. Vyksta visokie remontai, darbuotojų kaita, kitos problemos. Va, išsigandę konkurencijos pabėgo mūsų paslaugos tiekėjai - maitintojai.
Labiausiai norisi visiems mokytojams kuo greičiau paskirstyti krūvius, kad nebūtų staigių netikėtumų. Tris klases šiemet remontuojame. Aš tai džiaugiuosi visomis smulkmenomis, kurių mokytojai gal ir nepastebi. Smagu bus pradėti naują sezoną, ačiū Dievui, vaikų dar surenkame, ir gerų. Mūsų mokykla yra specializuota meninio ugdymo mokykla. Pasakysiu taip: tas meninis ugdymas padeda ir bendrajam ugdymui.
Aurelijus LIAUDANSKAS, Klaipėdos Gedminų progimnazija
Naudodamasis proga perduodu linkėjimus visiems kolegoms. Labiausiai per vasarą pasiilgau jų. Mes turime tiek daug visko bendro. Su daugeliu mūsų mokyklos žmonių esame kaip šeima. Džiaugiuosi matydamas juos sugrįžtančius, jų šviesius veidus, girdėdamas pasakojimus apie patirtus nuotykius.
Kiti stebisi, kad vasarą atostogų neišnaudoju, grįžtu anksčiau į darbą. Tokia vadovo dalia - jis turi būti visada pasiruošęs iššūkiams ir kartais visai netikėtai reikia grįžti. Bet man atostogų užteko.
Kaip galima nelaukti Rusėjo 1-osios? Tai mano gyvenimas, mano darbas. Ateina nauji lūkesčiai, nauji iššūkiai, duok Dieve, ir nauji laimėjimai. Žinoma, yra nerimo dėl nežinios, labiausiai neramu, kokia bus visa geopolitinė situacija.
Šiaip aš optimistas. Dėl kovido tikiuosi, kad dirbsime ne nuotoliniu būdu, o įprastai kaip ir prieš kelerius metus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą