moliūgai

Moliūgų žievelė gali pakeisti plastikinę plėvelę: mokslininkai sukūrė naują maisto pakuotę

Japonijos ir Šri Lankos mokslininkams pavyko iš moliūgų žievelių pagaminti naujo tipo maistinę plėvelę, kuri padeda apsaugoti maistą nuo ultravioletinių spindulių ir bakterijų.

Paprastai moliūgų žievės atsiduria komposte arba šiukšliadėžėje, tačiau mokslininkai išsiaiškino, kad jose slypi medžiaga, galinti pakeisti aplinką teršiančią plastikinę plėvelę ir padėti ilgiau išlaikyti produktų šviežumą.

Naujas tyrimas parodė, kad iš moliūgų žievelių galima pagaminti itin smulkias daleles, kurios naudojamos kuriant biologiškai skaidžią pakavimo medžiagą. Ji atstumia kenksmingus spindulius, stabdo bakterijų dauginimąsi ir gali gerokai prailginti vaisių bei daržovių galiojimo laiką.

Moliūgų atliekos virto išmaniąja pakuote

Tokį sprendimą pasiūlė Japonijos ir Šri Lankos tyrėjai, ieškoję alternatyvos naftos pagrindu gaminamoms plastikinėms pakuotėms.

Naudodami kaitinimo procesą, mokslininkai iš džiovintų moliūgų žievelių pagamino mikroskopines anglies daleles – vadinamąsias kvantines taškines daleles.

Vėliau šias daleles jie sumaišė su natūralia plėvele, pagaminta iš celiuliozės ir želatinos.

Tyrimai parodė, kad kuo daugiau iš moliūgų gautų dalelių buvo pridėta į plėvelę, tuo ji tapo tvirtesnė ir efektyvesnė.

Nors naujoji medžiaga buvo šiek tiek mažiau tampri nei įprasta biologinė plėvelė, jos atsparumas plyšimui padidėjo net 147 procentais.

Apsaugo nuo UV spindulių ir bakterijų

Svarbiausias atradimas – plėvelė, kurioje buvo 3 proc. moliūgų dalelių, sugebėjo sulaikyti daugiau nei 94 proc. UV-B spindulių.

Be to, ji reikšmingai sumažino bakterijų dauginimąsi.

Tokį poveikį lemia ypatinga dalelių struktūra. Iš moliūgų žievelių gautos anglies dalelės turi daug polifenolių ir kitų junginių, kurie gali sugerti šviesą bei mažinti kenksmingų mikroorganizmų gyvybingumą.

Be to, šios dalelės tvirtai susijungia su celiuliozės ir želatinos molekulėmis. Dėl to plėvelė tampa atsparesnė vandeniui – drėgmės perteklius nepatenka į ja apvyniotus produktus.

Pomidorų bandymas parodė gerus rezultatus

Norėdami patikrinti išradimą praktiškai, mokslininkai į naująją plėvelę įvyniojo vyšninius pomidorus ir paliko juos 20 dienų.

Rezultatai nustebino:

pomidorai nesuminkštėjo taip greitai;
juose išliko daugiau natūralių cukrų;
bakterijų dauginimasis buvo daug mažesnis.

Tuo metu ant pomidorų, laikytų įprastoje plėvelėje arba visai be pakuotės, mikroorganizmai pradėjo sparčiai daugintis.

Tyrimai su žmogaus ląstelėmis taip pat patvirtino, kad mažesnės koncentracijos naujoji medžiaga yra saugi.

Mokslinio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Food Research International“.

Šis atradimas dar kartą parodo, kad maisto atliekos, kurios dažnai laikomos nereikalingomis, ateityje gali tapti tvarių ir aplinkai draugiškų sprendimų pagrindu.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder