Monika Liu: „Sentimentalumas - retas jausmas šiais laikais“

Fotoportretų autorė - Viktorija VAIŠVILAITĖ-SKIRUTIENĖ
Stilistė - Olga FILATOVA-KONTRIMIENĖ

Tris šių metų mėnesius gyvenote „Eurovizijos“ padiktuotu ritmu. Kaip jaučiatės konkursui pasibaigus?

Dar prieš konkursą jo dalyviai ir fanai man pasakojo apie tokį reiškinį kaip „poeurovizinė depresija“. Tris mėnesius varai varai, o po to staiga viskas pasibaigia.

Man nesibaigė. Atsikvėpti ir pailsėti po konkurso turėjau vos keturias dienas. Ir jau įšokau į koncertinę veiklą. Laukia išties daug koncertų, taip pat ir pajūryje. Juose pristatysiu savo naujas dainas, kurios bus lengvos, vasariškos. Išlaikysius savo stilistiką.

Ir toliau noriu džiuginti žmones muzika, nes šiais sudėtingais laikais muzika yra tas dalykas, kuris greičiausiai pasiekia sielą, padeda išjausti, išbūti, išgyventi, gyti. Gaunu daug laiškų, kuriuose žmonės rašo, kad muzika jiems padeda, juos gerai veikia.

Kokios patirties jums suteikė „Eurovizija“?

Įgavau dar daugiau profesionalumo. Man labai įdomi ir reikšminga patirtis buvo dainuoti lietuvių kalba užsienyje.

Dar prieš konkursą, kai pirmą kartą tai teko daryti Barselonoje, labai jaudinausi. Bijojau, kad visi stovės ir žiūrės, kokias nesąmones aš dainuoju, nes jie nieko nesupranta.

Daugumos eurovizinių dainų tekstai yra labai paprasti, kviečiantys šokti ir panašiai. Mano dainos reikia klausytis. Labai bijojau, ar ji bus išgirsta.

Tačiau jau po pirmojo pasirodymo supratau, kad viskas su mano daina yra gerai. Labai džiaugiausi, kad ir užsieniečiai prieš „Euroviziją“ mokėsi jos žodžius ir dainavo lietuviškai.

Savo misiją šiųmetėje „Eurovizijoje“ suvokiau ir traktavau kaip nuostabios mūsų lietuvių kalbos pristatymą Europai. Man liūdna, jog dar daug kas nežino, kad mes kalbame ne rusiškai, kad egzistuoja tokia sena ir graži lietuvių kalba.

Manau, mano pasirodymas „Eurovizijoje“ šiek tiek pakeitė šią situaciją.

Tikiuosi, kad žiūrėdami mano pasirodymą ir visi lietuviai didžiavosi savo kalba, savo šalimi.

Kokia „Eurovizijos“ konkurso daina per visą jo istoriją jums labiausiai įsiminė, patiko?

Didžiausią įspūdį per konkurso istoriją, kurią stebiu, man paliko Jamalos (Ukraina) daina, o pati mėgstamiausia eurovizinė daina man yra „Fly on the wings of love“, kurią atlieka du dėdės „Olsen brothers“.

„Eurovizijos“ metu laikydama Ukrainos vėliavėlę ir po jos kartu su Nacionalinio operos ir baleto teatro solistais, orkestro muzikantais, vaikų choru ir kūdikio besilaukiančia repo atlikėja Daiva Starinskaite sudainavusi „Kalush Orchestra“ dainą „Stefania“ išreiškėte savo palaikymą Ukrainai. Kuo jums ši daina patiko?

Manau, kad Ukraina šiemet turi būti nugalėtoja visame kame. Jų daina, kurią atlikėjas dedikavo savo mamai ir visoms mamoms, kurių vaikai kariauja, karo Ukrainoje kontekste sminga tiesiai į širdį. Man ši daina, o ypač jos priedainis, skamba tarsi rauda. Mane ji labai veikia.

Kokia buvo jūsų eurovizinės dainos istorija?

Šią dainą parašiau karantino metu. Sėdėdama užsidariusi mažame kambaryje negalėjau suprasti, kas vyksta: ar mes gyvename kažkokioje simuliacijoje, ar realybėje?

Ta visuotinio atskirumo patirtis man buvo apokaliptinis momentas. Mano būdai išeiti iš to košmaro buvo du: skaityti knygas arba kurti muziką.

Taip gimė daina apie moterį, kuri mieliau būna praeities momentuose, prisiminimuose nei dabartyje. Aš pati kartais taip pat jaučiuosi.

Dabartiniame pasaulyje mes vis lekiam, skubam. Regis, nėra kada sustoti ir ramiai pabūti, suvokti, kas vyksta.

Kai miršta artimas mylimas žmogus, tik tokią akimirką pagalvojame, kad nespėjome jam pasakyti visko, ką norėjome. Mes per daug lekiame, kad skirtume laiko ir dėmesio artimiesiems.

Sentimentai padeda labiau vertinti dabartį ir dėkoti už tai, ką jau turime, tačiau sentimentalumas - retas jausmas šiais laikais.

Tikiuosi, kad mano daina „Sentimentai“ bent tas tris minutes, kol ji skamba, sustabdo lėkimą ir įkvepia sentimentalumo būseną. Galbūt padeda prisiminti, kam jūs jaučiate sentimentus.

Galbūt tai jums brangus žmogus, su kuriuos seniai nesimatėte, nekalbėjote? Paskambinkite jam.

Kas jums kelia sentimentus?

Man sentimentus kelia vaikystė, paauglystė, pirmosios patirtys. Jaučiu sentimentus savo tėvams.

Pasinėrusi į sentimentus matau save, kokia buvau tyra ir atvira pasauliui. Dabar jau taip nėra...

Tačiau dabartis yra ateities sentimentai. Todėl reikia mėgautis ir džiaugtis tuo, kas yra dabar.

Per „Eurovizijos“ maratoną tikriausiai patyrėte daug įtampos ir streso. Kas jums padeda atgauti jėgas?

Buvimas gamtoje. Tiesiog ramus buvimas niekur neskubant ir nelekiant. Tik išgyvenant tokią būseną man gimsta kūrybinės mintys. Kai daug dirbi, kūrybai laiko nelieka. Labai pasiilgau kurti muziką, naujas idėjas. Kad jos ateitų, reikia tiek erdvės, tiek laiko.

Vasara - atostogų laikas. Kada jūs paskutinį kartą atostogavote? Kokios atsostogos, kur ir su kuo jums patinka atostogauti?

Mano paskutinės atostogos buvo, kai sirgau kovidu ir dvi savaites buvau namuose. Tada sirgdama ir pailsėjau (juokiasi).

O iš tiesų, pasirinkusi muzikanto, atlikėjo kelią, atostogų kaip ir neturiu. Vasarą mes visada daug dirbame, nes tai - koncertų laikas. Po to būna keli ramesni mėnesiai, per kuriuos kuriu ir įrašinėju dainas. Tad atostogoms laiko nelieka. Nors labai norėčiau paatostogauti su brangiais draugais, su kuriais man linksma būti, arba su šeima, arba tiesiog atvažiuoti pas tėvus į pajūrį ir pabūti.

Man pabuvimas Klaipėdoje - tai sugrįžimas į savo pradinį tašką, kuriame „pasikraunu“ ir tada galiu keliauti toliau. Kaip elektroninis siurblys, kuris išvažiuoja nuo savo stotelės, pavalo kambarius ir vėl sugrįžta įsikrauti į savo stotelę. Taip man yra su Klaipėda.

Man pabuvimas Klaipėdoje - tai sugrįžimas į savo pradinį tašką, kuriame „pasikraunu“ ir tada galiu keliauti toliau.