Moterį įsiutino keleivio elgesys traukinyje: internete diskutuojama, kuris iš jų buvo teisus

Konfliktas dėl vietos traukinyje

Kai moteris įėjo į vagoną, laisvos buvo likusios tik dvi vietos. Vienoje iš jų jau sėdėjo kita keleivė, o antrojoje buvo įsitaisęs vyras, kuris sėdėjo taip, kad faktiškai užėmė dviejų sėdynių erdvę vienu metu.

Nesikreipdama į jį iš karto, moteris tiesiog sustojo šalia, tikėdamasi, kad vyras pats supras situaciją ir pasislinks. Po kelių sekundžių jis vis dėlto pakeitė sėdėjimo padėtį ir atlaisvino vietą, tačiau tuo nemaloni situacija nesibaigė.

„Kai atsisėdau, jis pradėjo žiūrėti į mane taip, tarsi aš būčiau pasielgusi netinkamai“, – parašė „Reddit“ vartotoja.

Kai moteris pasidomėjo, kas būtent negerai, vyras, pasak jos, tik pavartė akis ir pastebėjo, kad ji galėjo „mandagiai paprašyti“, nes tai yra „elementarios etiketo taisyklės“.

„Tu sėdėjai plačiai praskėtęs kojas ir nori, kad aš dar maldaučiau vietos? Elementarus etiketas reikalauja, kad pasislinktum, kai žmonės įlipa į traukinį, ir atlaisvintum vietą, jei užimi dvi sėdynes“, – savo atsakymą prisiminė ji.

Po šios situacijos moteris pradėjo dvejoti, ar nepadarė klaidos – ypač po to, kai jos partneris vėliau pastebėjo, kad ji vis dėlto galėjo iš pradžių tiesiog kreiptis su prašymu.

„Mano partneris atsisėdo šalia manęs ir pasakė, kad galėjau iš pradžių paprašyti. Atsakiau, kad to nepadariau, nes tikėjausi, jog jis pats pasislinks, kaip daro dauguma padorių žmonių“, – sakė moteris.

„Jaučiuosi nepatogiai, kad traukinyje sukėliau nedidelę sceną. Tačiau kartu man atrodo, kad tai tipiškas situacijos pavyzdys, kai žmonės elgiasi blogai, o moteris vis tiek privalo išlikti mandagi“, – pridūrė ji.

Pasak moters, ji visiškai nesiekė veltis į konfliktą ar provokuoti ginčo. Žinutės autorės nuomone, ji tiesiog tikėjosi natūralios reakcijos, kuri turėjo įvykti be papildomų prašymų.

„Neprašiau iš karto, nes tikėjausi, kad jis pasislinks, kaip daro dauguma padorių žmonių. Jei po 10 sekundžių jis nebūtų pasislinkęs, būčiau paprašiusi. Bet nepadariau to iš karto, nes tikrai maniau, kad jis atlaisvins vietą“, – paaiškino moteris.

Tačiau galiausiai keleivė pasijuto taip, tarsi būtent jos elgesys būtų suprastas kaip neteisingas.

„Iš pradžių tai jis žiūrėjo į mane taip, tarsi neturėčiau teisės tikėtis laisvos vietos traukinyje“, – sakė moteris.

Ši istorija ją užgavo dar ir todėl, kad priminė situacijas, su kuriomis, kaip pažymi daugelis moterų, jos reguliariai susiduria viešosiose erdvėse: iš jų dažnai tikimasi nuolaidumo net tada, kai nepatogumus sukelia kažkas kitas.

Kalba eina apie prašymą patraukti rankinę nuo sėdynės, patildyti muziką ar neužtverti praėjimo – daugelis moterų sako jaučiančios poreikį parinkti švelnesnius žodžius, šypsotis ir išlikti kuo mandagesnės aplinkybėmis, kuriose vyrai neretai leidžia sau tiesmukesnį bendravimo stilių.

„Manspredingo“ problema

Ši istorija vėl patraukė dėmesį į „manspredingo“ (angl. manspreading) temą – sąvoką, kuria paprastai apibūdinama situacija, kai žmogus, dažniausiai vyras, sėdi taip, kad užima žymiai daugiau bendros erdvės nei būtina.

Kritikai mano, kad šis terminas kartais vartojamas per plačiai, tačiau jo šalininkai įsitikinę: kalbama ne tik apie sėdėjimo manierą, o apie platesnę problemą – nepakankamą dėmesį aplinkai ir įsitikinimą savo teise užimti daugiau erdvės, ypač sausakimšose vietose.

Viešasis transportas daugiausia funkcionuoja nematomų taisyklių dėka, kurių keleiviai paprastai laikosi be priminimų. Kai vagonas pildosi – patrauk rankinę. Neužtverk durų. Klausykis muzikos per ausines. Neužimk viso porankio.

Daugumai žmonių tai yra įprastas elgesys, kuriam nereikia paaiškinimų. Būtent todėl moterį nustebino, kad šioje situacijoje iniciatyva ir atsakomybė, panašu, buvo užkrauta būtent jai.

„Nejaugi turėjau prašyti? Argi tai nėra automatinis elgesys arba bazinis etiketas traukinyje?“ – klausė ji.

Žinutės autorė taip pat iškėlė prielaidą, kad jos situacijos vertinimas gali būti susijęs su kultūriniais ypatumais. Gyvendama Vokietijoje moteris priprato prie to, kad žmonės patys atlaisvina vietą, kai į vagoną įlipa kiti keleiviai.

„Gali būti, kad Italijoje yra normalu prašyti vietos“, – sakė ji.

Kartu moteris pabrėžė, kad nesielgė agresyviai ar iššaukiančiai.

„Nežiūrėjau į jį iššaukiamai. Nebandžiau jo bauginti. Aš tiesiog stovėjau, žiūrėjau į sėdynę ir galvojau, ar ji skirta trims, ar keturiems žmonėms. Tada jis pasislinko ir pradėjo žiūrėti į mane“, – paaiškino ji.

Daugelis vartotojų palaikė moterį ir suprato jos nepasitenkinimą. Kai kurių komentatorių nuomone, daug daugiau apie situaciją pasakė ne pirminis vyro elgesys, o vėlesnė jo reakcija. Galų gale, jam nereikėjo nieko aiškinti ar prašyti – vyras pats pasislinkė, o tai gali rodyti, kad jis ir be to suprato užimąs per daug vietos.

„Tavęs net nereikėjo prašyti, nes jis pats suprato, kad elgiasi grubiai. O vėliau erzinosi dėl to, kad kažkas drįso tai parodyti“, – parašė vienas iš komentatorių.

Kiti vartotojai šiame įvykyje įžvelgė globalesnę problemą. Moterims dažnai patariama atvirai kalbėti apie tai, kas sukelia diskomfortą. Tačiau kai jos iš tikrųjų tai padaro, jos neretai apkaltinamos tuo, kad pasisakė nepakankamai švelniai ar mandagiai.

„Kodėl socialinė norma yra tokia, kad moterims negalima nurodyti vyrams į jų blogą elgesį? Tu nepadarei absoliučiai nieko blogo. Mums reikia daugiau tokio elgesio“, – parašė viena moteris.

Daugeliui būtent tai tapo pagrindine visos istorijos tema: klausimas buvo ne tas, ar reikėjo prašyti vietos, o tas, kodėl lūkestis tokiam prašymui apskritai atsirado.