Moters kaprizai, susiję su meilės trūkumu

Meilės stokos atsiradimo priežastys

Emocinis prisirišimas

Jei moteris jaučia, kad jos emociniai poreikiai nėra tenkinami, ji gali pradėti rodyti kaprizus, norėdama atkreipti partnerio dėmesį.

Nesaugumas santykiuose

Abejonės dėl partnerio meilės ir prieraišumo gali sukelti nerimą ir norą gauti jausmų patvirtinimą.

Asmeninės problemos

Žema savivertė arba problemos kitose gyvenimo srityse gali paskatinti ieškoti meilės patvirtinimo per kaprizus. Žemą savivertę turinčios moterys gali jausti poreikį nuolat patvirtinti savo vertę per gaunamą dėmesį ir meilę. 

Meilės trūkumas gali paskatinti jas įsitraukti į kaprizus kaip būdą atkreipti dėmesį arba gauti tai, ko nori.

Bendravimas

Atviro bendravimo jausmų ir poreikių tematika trūkumas gali sukelti tarpusavio nesupratimą ir, kaip pasekmę – kaprizingumą.

Vienatvės baimė

Kai kurios moterys gali bijoti likti vienos ir dėl to santykiuose demonstruoti kaprizingumą, kad išlaikytų partnerį šalia. Tai gali pasireikšti manipuliavimu arba pernelyg dideliu reiklumu.

Emocinės reakcijos

Pyktis ir susierzinimas

Kai moteris jaučia, kad negauna pakankamai meilės ar dėmesio, ji pyksta ir jaučia susierzinimą. Ji tampa irzli, kad išreikštų savo jausmus, arba protestuodama prieš emocinio palaikymo trūkumą.

Liūdesys ir depresija

Meilės trūkumas taip pat gali sukelti liūdesio ar depresijos būsenas. Tokioje būsenoje kaprizai moteriai – tai būdas susidoroti su neigiamomis emocijomis. Vienas kovos su tokiomis emocijomis būdas – užsidarymas savyje, kitas – agresyvus elgesys.

Ko ji siekia savo kaprizais

Dėmesio

Dažnai kaprizai tampa būdu atkreipti partnerio dėmesį į save.

Meilės patvirtinimas

Moteris gali tikėtis, kad jos kaprizai privers partnerį parodyti rūpestį ir meilę.

Partnerio elgesio pakeitimas

Moteris gali tikėtis, kad jos kaprizai paskatins partnerį pakeisti savo elgesį arba skirti jai daugiau laiko.

Kaip nustoti būti kaprizinga

Savirefleksija

Išsiaiškinkite irzlumo priežastis ir pripažinkite savo poreikius. Moterys turėtų padirbėti su savo saviverte ir emocine gerove. Sportas, pomėgiai, psichologinės konsultacijos, savirefkeksija.

Atviras bendravimas

Kalbėkitės su partneriu apie savo jausmus ir lūkesčius, užuot demonstravusi irzlumą ir nepasitenkinimą. Svarbu atvirai kalbėtis apie savo jausmus ir poreikius. Partneriai turėtų aptarti, kas kelia nepasitenkinimą ir kaip galima būtų pagerinti santykius.

Darbas su saviverte

Pasitikėjimo savimi stiprinimas gali sumažinti kaprizingumo poreikį.

Emocinė branda

Išmokti valdyti savo emocijas ir rasti sveikesnių būdų nepasitenkinimui išreikšti.

Kaprizų pasekmės

Įtampa santykiuose

Dažnas nuotaikos svyravimas gali erzinti jūsų partnerį ir pabloginti santykių atmosferą.

Tarpusavio nesupratimas

Partneris gali nesuprasti, kodėl pasireiškia kaprizingumas, o tai – kelias į konfliktus.

Blėstantys jausmai

Jei kaprizingumas tampa nuolatiniu elgesio modeliu, partneris galiausiai pavargs nuo tokios agresijos, užsisklęs savyje.

Prarastas pasitikėjimas

Nuolatinis kaprizingumas gali pakirsti partnerių tarpusavio pasitikėjimą.

Svarbu prisiminti, kad atviras bendravimas ir vienas kito supratimas padės išvengti daugelio santykių problemų.