Remigijus Žiogas

Naujųjų metų sutikimui - atlikėjų deficitas

(5)

Pramogų verslas atsigauna po karantino sąstingio. Pasak renginių organizatorių ir vedėjų, jiems šiemet gruodis - karštas, o Naujųjų metų naktį darbo turi visi.

Renginių organizatorius ir vedėjas, kompanijos „Trys karaliai“ atstovas Remigijus Žiogas pasidžiaugė, kad šiais metais visi žmonės labai nori švęsti, organizuoja renginius ir padeda atsigauti per karantiną labai nukentėjusiam pramogų sektoriui.

„Tiesa, pramogų sektorius Lietuvoje atsigauna iki tos akimirkos, kol į sceną išeina sveikatos ministras ir pasako: “Gali būti karantinas.„ Vos tik žmonės išgirsta tuos stebuklingus žodžius “gali būti„, - sustoja visi pirkimai į koncertus ir renginius“, - pastebėjo R. Žiogas.

Šiemet R. Žiogas ves Naujųjų metų sutikimo renginį Plateliuose, svečių namuose „Linelis“.

„Per Naujuosius dirbu nuo 2002-ųjų. Šeima jau susitaikė su tuo, kad tol, kol klientai pageidaus, kad aš vesčiau Naujųjų sutikimo šventę, tol aš dirbsiu“, - teigė R. Žiogas.

Kalėdos - su šeima

Sakrali, neliečiama šventė žinomam renginių vedėjui yra Kūčios ir Kalėdos. "Šiemet Kūčias šventėme Viduklėje, pas žmonos močiutę, o per Kalėdas su vaikais ir draugais lepinomės baseinuose ir mėgavomės geru oru.

Aš per šventes beveik nedirbu. Yra renginių vedėjų, kurie net Kalėdas paaukoja, dirba Kalėdų Seneliais. Na, tiesą sakant, aš taip pat auginu barzdą nuo rugpjūčio iki gruodžio 21 d., tačiau Kalėdų Senelio kostiumą apsivelku ne dėl pinigų ir tik du kartus: brolių pranciškonų ir „Vakarų ekspreso“ kalėdiniame renginyje, skirtame autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, ir jau 17 metų tradiciškai lankydamas vaikus, augančius globos namuose „Rytas“, - sakė R. Žiogas.

Anot pašnekovo, kompanijoje „Trys karaliai“ iš viso dirba 10 renginių vedėjų. Tad šventinius renginius visi pasidalija proporcingai. „Aš šiemet vedžiau kalėdinius renginius gruodžio 22, 23 d. ir per Naujuosius, kolegos - kitomis dienomis“, - sakė R. Žiogas.

Užsakytas prieš 2 metus

Vesti ateinančių Naujųjų metų renginį populiarų uostamiesčio šoumeną svečių namai „Linelis“ užsakė prieš dvejus metus.

„Turėjau su žemaičiais sutikti 2021-uosius, tačiau pernai buvo karantinas ir niekur iš namų išvažiuoti negalėjome, tad renginys persikėlė į šiuos metus“, - pasakojo R. Žiogas.

Naujametį renginį jis ves su televizijos žaidimo „Teleloto“ partnere Irūna, kuri atliks muzikinę programą, ir su iliuzionistu Antonu Lavrentjevu. „Tai bus atviras renginys su bilietais, kurio dalyviai mėgausis šventine vakariene, programa, fejerverkais“, - trumpai pristatė programą R. Žiogas.

Renginių organizatorius ir vedėjas pastebi, kad po karantino pasikeitė klientų pageidavimai.

„Anksčiau žmonės norėjo tiesiog gerai praleisti laiką palydėdami senuosius metus ir sutikdami Naujuosius, o dabar pasiryžę, jeigu jau švęsti - tai švęsti normaliai, nes nežinia, kad vėl bus karantinas ir kada vėl galės švęsti“, - sakė R. Žiogas.

Anot pašnekovo, šiemet norima kuo įvairesnės programos, kad joje dalyvautų kuo daugiau atlikėjų, kad daug dainuotų, kad renginys paliktų gerų emocijų ir prisiminimų.

Kainos pakilo

R. Žiogas pažymėjo, kad šiais metais žmonės nešykšti pinigų pramogoms.

„Paskambinę žmonės pirmiausia klausia, ar būsiu laisvas konkrečią dieną, kainos net nepasiteirauja. Nežinau, ar šiemet per Naujuosius metus bus nors vienas laisvas atlikėjas ir renginio vedėjas. Regis, kad šiandien jie tapo deficitu“, - teigė R. Žiogas.

Kainos pramogų versle, anot pašnekovo, po karantino išaugo.

„Naujametinio vakarėlio vedėjo honoraras šiemet yra apie 2 500 eurų, prieš karantiną buvo 2 000 eurų. Atlikėjų paslaugos brango 800-900 eurų“, - sakė R. Žiogas.

Vienus metus sutiko keturis kartus

Nuo 2002-ųjų renginius vedantis R. Žiogas sakė, kad per savo karjerą išgyveno daug įsimintinų istorijų ir nuotykių, bet labiausiai jam įsirėžė atmintin 2004-ųjų sutikimas.

„Klaipėdos senamiestyje, pastate per 4 aukštus, buvo toks legendinis naktinis klubas “Šikšnosparnio lizdas„. Sutikdamas 2004-uosius aš vedžiau vakarėlį, kuris vyko to klubo 2 ir 3 aukštuose, kitą vakarėlį - to paties klubo VIP salėje 4 aukšte, dar vieną vakarėlį šalia esančiame bare “Jonų užeiga„ ir dar vieną - džiazo klube “Kurpiai„. Taigi, per vieną vakarą dalyvavau keturiuose skirtinguose renginiuose: viename pravedu žaidimą, tada - kitame, tada - trečiame, ketvirtame... vėl grįžtu į pirmą... Neužmiršiu visą gyvenimą“, - juokėsi pašnekovas.

R. Žiogas sakė, kad linksmybių bei pokštų būna ir šventinių renginių užkulisiuose. „Per pertraukėles, kol skamba muzika, dažniausiai iliuzionistai mus apgauna lygioje vietoje, atlikėjai vienas kitam po dainą padainuoja Naujųjų metų proga ir dovanėlėmis pasikeičiame. Darbas darbu, bet šventės yra visiems. Esame paprasti, žmogiški, dirbame ne tiek dėl pinigų, kiek dėl emocijos. Gal todėl ir samdo mus žmonės“, - sakė R. Žiogas.

Apibendrindamas ilgametę renginių organizavimo ir vedimo patirtį, Nerijus Ivanauskas pasidžiaugė, kad vakarėlių kultūra Lietuvoje stipriai pasikeitusi. Asmeninio albumo nuotr.

Apibendrindamas ilgametę renginių organizavimo ir vedimo patirtį, Nerijus Ivanauskas pasidžiaugė, kad vakarėlių kultūra Lietuvoje stipriai pasikeitusi. Asmeninio albumo nuotr.

Geriau jokio renginio nei nuotolinis

Dirbs per Naujuosius ir MB „Pramogų burės“ atstovas Nerijus Ivanauskas. Tradiciškai žiemos šventes sutikdavę Palangoje, šiais metais šios kompanijos renginių vedėjai linksmins publiką viešbučiuose rengiamose šventėse Kaune ir Vilniuje.

Daugiausia renginius įmonėms organizuojančios kompanijos atstovas taip pat džiaugėsi užsakymų gausa šiais metais.

"Labai daug įmonių pageidavo šventinio vakaro savo darbuotojams, klientams, partneriams, ir tai buvo ne nuotoliniai, o tikri renginiai. Sezonas buvo aktyvus. Gal ne toks, kaip prieš pandemiją, tačiau žmonės labai išsiilgę gyvo kontakto, susitikimų, bendravimo, šventinės programos.

Po praeitų metų patirties mes siūlėme ir nuotolinius renginius, tačiau nė viena įmonė šiemet jų nepageidavo. Sakė, kad tada geriau iš viso atsisakyti renginio, nei dalyvauti nuotoliniu būdu", - teigė N. Ivanauskas.

Naujos taisyklės

Sprendimai dėl šventės užsakymo, anot renginių organizatoriaus, šiemet buvo priimami labai vėlai.

„Prieš pandemiją mūsų gruodis būdavo suplanuotas jau vasarai baigiantis. O šiemet užsakymų lavina plūstelėjo tik lapkričio viduryje, o kai kurie renginiai buvo užsakyti tik lapkričio gale. Tad pasiruošti turėjome vos kelias savaites“, - pasakojo N. Ivanauskas.

Anot pašnekovo, šių metų renginių naujovės - tai pandemijos padiktuotos griežtos taisyklės: dalyvavimas tik su galimybių pasais, reguliuojamas dalyvių skaičius, patalpų dydis, privaloma registracija.

"Pastebėjome, kad įmonių vakarėliuose dalyvavo mažiau žmonių. Galbūt dalis darbuotojų neturėjo galimybių pasų ar tiesiog saugojosi, vengdami kontakto.

Taip pat nemažai užsakovų pageidavo atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės prie stalų būtų susodinti didesniais nei įprasta atstumais, kad būtų kuo daugiau programos ir kuo mažiau susigrūdimo kaip šokiuose", - detales atskleidė renginių organizatorius.

Švenčia tik penktadienį

N. Ivanauskas pastebėjo, kad užsakovų norai šiais metais nebuvo kuklūs ar pusėtini.

"Dauguma pageidavo tikros didelės šventės su gyvais muzikos atlikėjų pasirodymais, vedėjais, šou programos elementais.

Pavyko išpildyti visus lūkesčius, išskyrus norą sutalpinti visus vakarėlius į vos kelis gruodžio penktadienius.

Gruodžio 2, 10 ir 17 dienomis turėjome po 5 renginius ir dar tiek pat užsakymų būtent šiomis dienomis priimti jau negalėjome. O kitomis savaitės dienomis įmonės nelinkusios švęsti", - pasakojo N. Ivanauskas.

Apibendrindamas ilgametę renginių organizavimo ir vedimo patirtį, N. Ivanauskas pasidžiaugė, kad vakarėlių kultūra Lietuvoje stipriai pasikeitusi.

„Praėjo tie laikai, kai žmonės prie stalo tik aplink butelį sėdėdavo. Dabar jie daug daugiau bendrauja, įsitraukia į vakarėlio programą. Alkoholio vartojimas tapo labiau simboliškas, o žmonių emocijos šiemet dvigubai didesnės“, - pastebėjo N. Ivanauskas.

Kiekviena diena - kaip šventė

Audra Umbrasienė, įmonės „Ars idea“ atstovė, taip pat pažymėjo, kad žmonių poreikiai švenčių atžvilgiu labai keičiasi, tampa vis labiau individualizuoti.

„Anksčiau žmonėms per šventes tikdavo 1-2 patiekalai, dabar jų nenustebins net pačiais įvairiaisiais valgiais nukrautas stalas. Anksčiau renginių organizatoriams pakakdavo tik “užvesti" vakarėlio dalyvius ir jie jau toliau linksmindavosi, šokdavo patys, o dabar tenka pasitelkti vis daugiau, vis įvairesnių priemonių, kad išlaikytume šventės dalyvių dėmesį.

Grupei žmonių vis sunkiau išbūti kartu, bendrauti nežvilgčiojant į savo mobilųjį telefoną.

Atrodo, kad svarbiausia dabar ne persismelkti nuotaika ir ją kurti, o nusifotografuoti ar nusifilmuoti akimirkas.

Jei nori kuo didesnio įspūdžio, jis įmanomas tik tada, kai pats dalyvauji ir daliniesi šventine nuotaika su kitais", - akcentavo renginių organizatorė.

Pašnekovė pastebėjo, kad mes dažnai per daug sureikšminame šventes, prisikuriame lūkesčių, kokios ypatingos jos turi būti.

"Net pačios gražiausios, įspūdingiausios šventės pasibaigia ir daugelį tai liūdina.

Nereiktų pamiršti, kad šventės nėra kažkoks natūralus mūsų poreikis, tai tik išgalvotos ar primestos kultūrinės tradicijos, o paskutiniu metu jos, kaip ir daug kas, perpildytos vartojimo su daugybe perteklinių elementų.

Natūralioje aplinkoje taip nėra, nes iš esmės kiekviena mūsų diena yra ypatinga ir nepakartojama. Jei tai pamirštam, tada prireikia kažkokių datų ir daug nereikalingo erzelio. Tebūnie šventė mūsų viduje kiekvieną dieną, ne tik Naujųjų sutikimo akimirką", - palinkėjo A. Umbrasienė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder