saulės elektrinė

Nesuvokiama, kodėl Lietuva iki šiol negamina daugiau pigesnės saulės energijos – užtektų sekti estų pėdomis

(10)

2022 m. Lietuvoje veikė virš 500MW saulės energijos elektrinių kuriuos sugeneruoja iki 3 proc. šalies elektros energijos poreikio. Nors jau artimiausiu metu šią rinkos dalį galima dar daugiau išplėsti, energetikos ekspertų teigimu, atsinaujinančių energetikos šaltinių potencialas užstringa ministerijos ir rinkos dalyvių interesų skirtumuose.

Kelis pastaruosius metus Lietuvoje sugeneruojamos saulės energijos galia augo dviženkliais skaičiais, o kartu didėjo ir atsinaujinančių energetikos šaltinių sektoriui tenkančių investicijų kiekis.

Nepaisant to, praėjusių metų liepos mėn. LR Energetikos ministerijos parengtas atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) energetikos įstatymas daugelį rinkos dalyvių privertė sustabdyti šiuo metu vykdomus projektus. Deklaruodami norą apsaugoti jautresnius gaminančius vartotojus, ministerija numatė 2 gigavatų komercinių saulės elektrinių galios ribojimą, užkertantį kelią Lietuvos ir užsienio investicijoms ir galimybei lietuviams už elektrą mokėti mažiau.

„Lietuvoje techninių galimybių generuoti saulės energiją limitas dar tikrai nėra pasiektas, todėl rinkos dalyviams toks ministerijos sprendimas yra nesuvokiamas. Dėl šiuo metu vykstančių ginčų komercinių saulės elektrinių projektų plėtra sustabdyta neapibrėžtam laikui. Tai dalyviams atneša ne tik laiko ar piniginius, investicijų praradimus, bet ir atitolina šalies energetinės nepriklausomybės idėją“, – pabrėžia Paulius Arūnas, „Smartecon“ verslo plėtros vadovas.

Jautresnių vartotojų interesai yra pakankamai saugūs

Šalies vyriausybei jau beveik metus karštligiškai ieškant sprendimų, kaip sušvelninti galios apribojimo komerciniams saulės parkams problemą, kaimyninėse šalyse sparčiai plėtojami saulės energijos pajėgumai.

Lietuvoje norint teisiškai apsaugoti jautresnius gaminančius vartotojus, ministerijos sprendime planuojama dalį suminės saulės jėgainių galios skirti būtent jiems ir tokiu būdu apriboti stambių projektų plėtrą. Tuo metu Estijoje, patys skirstomieji energijos ir perdavimo tinklai padengia dalį išlaidų, įsirengiant individualią saulės elektrinę, o gaminantis vartotojas turi padengti 20 proc. įrengimo sumos.

„Estijoje vyriausybė skiria dalį biudžeto lėšų fiziniams asmenims, kurie nori įsirengti iki 15 kilovatų galios saulės elektrinę. Taip jie apsaugomi nuo papildomų prisijungimo prie skirstomųjų tinklų mokesčių, todėl retai kada pasitaiko, kad fiziniai vartotojai negalėtų padengti saulės elektrinių prijungimo kaštų“, – teigia Magno Kure, vienas iš „Smartecon“ įkūrėjų.

Siekia pažaboti spekuliuojančius dalyvius

Suinteresuotiems rinkos dalyviams ir valdžiai vis dar nerandant abi puses tenkinančio problemos sprendimo, M. Kure pasakoja apie daugiau žalos atsinaujinančių energijos šaltinių rinkai padarančias situacijas, su kuriomis jau susidūrė Estija. Pasak pašnekovo, tam tikri rinkos dalyviai gali spekuliuoti elektros tinkle rezervuojama galia.

Energetikos ekspertų teigimu, atsinaujinančių energetikos šaltinių potencialas užstringa ministerijos ir rinkos dalyvių interesų skirtumuose.

V.Ščiavinsko nuotr.

„Dėl bandymų spekuliuoti, rezervuojant elektros tinklo galią kenčia daugelių šalių rinkos dalyviai. Savo šalyje matome tendenciją, kad paraiškas prijungti energijos kaupimo baterijas pateikę „plėtotojai“, tuo pačiu metu ieško galimybių nupirkti ar išnuomoti aplinkinius sklypus, kuriuose būtų galima įrengti saulės ar vėjo jėgaines ir atitinkamai pakeisti prisijungimo prie tinklų sąlygas. Vėliau jie ieško investuotojų, kuriems galėtų šias galimybes perleisti“, – pasakoja M. Kure.

Pašnekovas akcentuoja ir teigiamus momentus Lietuvoje – nėra leidžiama kitam ūkio subjektui perleisti prisijungimo sąlygų, todėl galimybės spekuliuoti šiais resursais yra apribotos. Papildomai po Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atliktos tyrimo dėl galimo piktnaudžiavimo, Lietuvoje buvo atsiimta ar panaikinta apie 1 gigavatą galios siekiančios paraiškos prijungti saulės elektrines.

M. Kure teigimu, Estijoje šiai problemai jau yra pasiūlytas sprendimas: „Siekiant pažaboti galią rezervavusius, tačiau saulės ar vėjo parkų neįrengusius gamintojus, siūloma jiems įvesti metinį prisijungimo prie tinklų mokestį, kurio nemokant prisijungimo sutartis būtų nutraukiama. Šį siūlymą remia sąžiningi rinkos dalyviai ir valdžia, kuri delsia paskirstyti turimus laisvus tinklo resursus, kol nebus pažabota spekuliatyvi veikla.“

Plėtrą riboja tik techninės galimybės

Šiuo metu mažiau nei 3 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos yra sugeneruojama veikiant privačioms saulės elektrinėms ar saulės parkams. Lyginant su Estija, kur šis rodiklis viršija 6 proc., Lietuvoje įvesti saulės elektrinių plėtros ribojimai kelia didelį susirūpinimą.

M. Kure pažymi, kad dar spartesnei elektrinių plėtrai Estijoje trukdo techniniai dalykai, pavyzdžiui, labiau nutolusiose šalies vietovėse prisijungimas prie perdavimo tinklų yra brangesnis.

„Saulės elektrinės prijungimo kaštai itin išauga tose vietovėse, kur elektros tinklo pralaidumas yra pasiekęs maksimalią ribą. Siekiant kurti naujas prijungimo galimybes, ieškome būdų, kaip apjungti investuoti į saulės energetiką pasiryžusius fizinius ar juridinius asmenis sąžiningam prijungimo kaštų pasidalinimui“, – teigia M. Kure.

Šiuo metu Estijos perdavimo tinklo plėtros planuose svarstoma apie priemones, leisiančias rinkos dalyviams investuoti į tinklo infrastruktūrą ir taip didinti potencialių AEI šaltinių įtraukimą į bendrą elektros tinklą. Ekspertai Lietuvoje teigia, kad toks sprendimas atneštų naudos ir mūsų šaliai, tačiau pirmiausia reikia pašalinti teisines saulės energetikos plėtrą stabdančias biurokratines kliūtis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder