Nomeda Kazlaus: Svarbu būti savimi ir pasimėgauti akimirka

- Savo dalyvavimu netrukus pasirodysiančiame muzikiniame projekte „Lietuvos balsas. Kartos" jūs, pasaulinio garso kultūros ir meno asmenybė, uždedate ryškų kokybės ženklą šiai LNK televizijos laidai. Kas paskatino tapti „Lietuvos balso" mokytoja?

- Šis projektas yra pasaulinio garso, intriguojantis, todėl man įdomu ir džiugu prisidėti prie šio darbo. Ne vienerius metus mane kvietė prisijungti prie „Lietuvos balso" mokytojų komandos, tačiau to padaryti nepavykdavo dėl darbų gausos, todėl džiaugiuosi, kad šiais metais pagaliau pavyks būti toje rolėje, kurioje save puikiai matau.

Televizijoje turiu daug patirties (buvau „Auksinio balso" komisijos narė, „Eurovizijos" komisijos narė, esu įvairių tarptautinių dainininkų konkursų pasaulyje komisijos ir žiuri narė), tad buvimas mokytoja ir vertintoja man yra organiškas dalykas.

Televizija yra magija, kurią labai gerai žinau ne tik vesdama laidą „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus". Turiu didžiulę sukauptą patirtį dirbant su įvairaus žanro atlikėjais ir manau, kad jiems galiu duoti labai daug. Operos menas yra aukščiausias vokalinio meistriškumo menas, juk operos solistai gali dainuoti bet kokį žanrą, o štai dainuoti operą pavyksta ne visiems atlikėjams.

Aštuonerius metus jau veikia mano įkurta Nomedos Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo akademija, kurioje nuolat sulaukiu talentingų scenos žvaigždžių iš skirtingų žanrų, norinčių tobulėti, todėl manau, jog tie, kurie „Lietuvos balse" pateks į mano komandą, gaus vertingos patirties, kuri padės tolimesniame jų kelyje, galbūt net pasaulinėje scenoje.

- Jūsų karjeros proveržis įvyko 2000 metais Andoroje po ispanų soprano Monserat Kabaljė (Montserrat Caballe) meistriškumo pamokų, kurios išsitęsė į dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą ir bendrus koncertus su šia išskirtine pasaulio muzikos garsenybe. Ar tikite galimybe, jog galite kai kam tapti tokia pat kelrode žvaigžde?

- Esu laimės kūdikis, jei taip galima pavadinti, kad taip nutiko. Matyt, tas mūsų susitikimas buvo suplanuotas iš aukščiau - meistriškumo kursuose prasidėjęs mano bendradarbiavimas su Monserat praktiškai tęsėsi iki pat jos mirties, iki 2018 metų. Su ja atlikau labai daug įvairių koncertų visame pasaulyje, spektaklių.

Mentorystė man yra labai artimas dalykas - taip, kaip Monserat man buvo mentorė, mano mokytoja ir kūrybinė partnerė, tokia galiu ir aš būti. Beje, esu „Rotary" organizacijos aktyvi narė - mes „Rotary" klube turime mentorystės programą. Tad klausimas apie galimą mentorystę išties pagrįstas.

Tiesa, šis projekto „Lietuvos balsas. Kartos" formatas išskirtinis tuo, kad scenoje nebus nė vieno solisto, tai yra dainuojančio po vieną - į projektą žengs drauge susibūrę duetai, trio, kvartetai, ansambliai ir muzikos grupės. Bet nieko nėra neįmanomo - jei pasitaikys tokių asmenybių, kurioms galėčiau būti mentore, ja ir būsiu.

- Kokį patarimą duotumėte „Lietuvos balso" dalyviams, netrukus pradėsiantiems kovą dėl mokytojų, žiūrovų dėmesio?

- Patarčiau nebijoti išreikšti savo individualumo, tiesiog nenorėti būti panašiu į kažką, o labai ramiai atskleisti savo išskirtinumą, savo autentišką dainavimą. Svarbiausia jausti vidinę laisvę ir, žinoma, kaip galima geriau padainuoti, kad būtų kuo aukštesnio lygio dainavimas. Ir pasimėgauti tuo.

Dainavimas apskritai yra toks dalykas, kai dainuoja ne tik profesionalai - kiekvienas žmogus, nesvarbu, turi jis ar neturi klausą, retkarčiais uždainuoja, ima niūniuoti. Nes tai yra tam tikra sielos išraiška.

Labai norisi palinkėti, kad kiekvienas „Lietuvos balso" dalyvis jaustųsi savo balso ir savo sielos šeimininkas, laisvai leistų sau skleistis, žydėti. Nes vidinė laisvė - labai svarbi. Tad patarimas - nespausti savęs, nepergyventi, o tiesiog pasimėgauti akimirka. Ir tada ši akimirka būna apdovanota.