Tyrimai rodo, kad apie 64 proc. žmonių klausoma muzika sukelia tam tikras emocines reakcijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Tuo tarpu šventinė muzika veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir sprendimus, dėmesį bei streso lygį.
„Yra nemažai mokslinių įrodymų, kad muzika gali kelti tiek malonias, tiek nemalonias emocijas. Tai susiję su tuo, kaip veikia mūsų smegenys. Muzika tiesiogiai veikia limbinę sistemą – smegenų sritį, atsakingą už emocijas ir atmintį.
Dėl to muzika gali sukelti labai stiprius emocinius atsakus: džiaugsmą, ramybę, nostalgiją, saugumo jausmą, bet taip pat ir liūdesį, nerimą, pyktį, kaltę ar įtampą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius.
Gyvenimiška patirtis atspindi požiūrį į muziką
Nors atrodo, kad šventinė muzika turėtų vien džiuginti, realybė – kitokia. Pasak KTU psichologo, muzika gali sukelti dvejopas emocijas priklausomai nuo to, kokias asociacijas ir prisiminimus žmogus sieja su šventiniu laikotarpiu ir kaip šiuo metu mato didžiąsias metų šventes.
„Jei žmogus augdamas šventinį laikotarpį matė kaip džiaugsmingą, jaukų periodą, kuomet šeima maloniai leido laiką kartu, tuomet labai tikėtina, kad šventinė muzika iššauks šiuos prisiminimus ir panašias malonias emocijas ir jausmus – džiugesį, nostalgiją, saugumą, jaukumą – tai, ką žmogus patyrė būdamas vaikas“, – sako E. Lukoševičius.
Tokiu atveju emocinė būklė artėjant šventiniam laikotarpiui gali išlikti pakili, linksma, patiriant malonų laukimą. Ir atvirkščiai – jei šventinis laikotarpis šeimoje buvo nemalonus, kupinas barnių, sunkumų, pažymėtas netektimis, tada šventinė muzika sukels nemalonias emocijas, pavyzdžiui, pyktį, liūdesį, baimę, nerimą, susierzinimą, kaltę.
„Nemalonias emocijas šventinė muzika gali sukelti ir tuo atveju, jei šventes matome kaip darbą, vargą, kuomet reikės ruošti maistą, pirkti dovanas, važiuoti į svečius. Jei muzika girdima dažnai, tokia emocinė būklė gali būti ne momentinė, o nemalonūs jausmai jaučiami vis dažniau. Tada gali atsitikti taip, kad net nereikės išgirsti šventinių dainų tam, kad žmogus vis daugiau galvotų apie nemalonumus, susijusius su šventėmis ir dėl to išgyvens blogas emocijas“, – tikina KTU psichologas.
Skirtingas amžiaus grupes veikia nevienodai
E. Lukoševičius pastebi, kad šventinės muzikos poveikis gali skirtis ir priklausomai nuo žmogaus amžiaus grupės.
„Kalbant apie vaikus, tikėtina, kad dažniausiai kalėdinė muzika kels džiugesį, pakilias ir malonias emocijas, švenčių bei dovanėlių laukimą. Tuo tarpu paaugliai gali jausti platesnį spektrą emocijų, nes paauglystė dažnai nelengvas laikotarpis: paaugliai pradeda siekti daugiau savarankiškumo ir nepriklausomybės, renkasi draugus prieš šeimą, išbando naujus pomėgius ir stilius, todėl tradiciškai šeimoje skambėjusi muzika jiems gali kelti įvairias emocijas“, – sako KTU psichologas.
Jo teigimu, muzika paauglius gali ir džiuginti, ir erzinti, kelti nepasitenkinimą, norą būti išskirtiniais, o tai skatina ieškoti kitokios muzikos nei buvo pratę ar girdėdavo vaikystėje, o į tam tikrą tradicinę muziką reaguoti susierzinimu, pykčiu.
„Tuo tarpu suaugusieji, kaip ir minėjau anksčiau, reaguoja į šventinę muziką atitinkamai pagal savo patirtis ir turimus įsitikinimus apie šventes. Jei patirtys malonios – tikėtina, kad ir emocijos bus malonios, jei patirtys ir įsitikinimai nemalonūs – emocijos, tikėtina, taip pat bus nemalonios“, – tikina E. Lukoševičius.
Daro įtaką žmonių elgsenai
Įdomu tai, kad šventinė muzika dažnu atveju gali paveikti ne tik žmonių emocijas, bet ir jų elgseną. Tyrimai rodo, kad maloni, jauki muzika gali paskatinti žmones ilgiau užsibūti parduotuvėse, būti kantresnius ir net išleisti daugiau. Tai viena iš priežasčių, kodėl šventiniu laikotarpiu muzika tampa neatsiejama viešųjų erdvių dalimi.
„Verslas gali sąmoningai pasirinkti muziką, sudaryti grojaraščius, kad didintų pardavimus – emocinė savijauta tikrai veikia tai, kaip žmonės elgiasi parduotuvėse. Visų pirma, pažįstama muzika, kurios daugelis klausėsi augdami, gali kelti malonias emocijas, jaukumo, saugumo jausmą, nostalgiją, o tai gali prisidėti prie to, kad žmogus pirks daugiau, neskubės apsipirkti ir parduotuvėje praleis daugiau laiko“, – teigia E. Lukoševičius.
Tačiau tai veikia iki tam tikros ribos: kai muzika tampa per intensyvi, per garsi ar per dažnai kartojama, jos teigiamas poveikis gali greitai išnykti. Tada vietoj šventinės nuotaikos atsiranda nuovargis ir noras atsiriboti.
„Nuolatinis tų pačių dainų kartojimas, ypač viešose erdvėse, gali varginti ir didinti dirglumą. Šventinė muzika kai kuriems žmonėms tampa ne malonaus laukimo ir džiugesio, o spaudimo simboliu – ji primena nebaigtus darbus, finansinius rūpesčius, socialinius lūkesčius. Tai dar kartą patvirtina, kad muzika nėra universali – jos poveikis visada susijęs su asmenine patirtimi“, – tikina KTU psichologas E. Lukoševičius.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą