TUŠČIA. Iki streiko pabaigos dalis mokinių į mokyklą eis lengvesnėmis kuprinėmis. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Nuo trečiadienio atnaujinamas mokytojų streikas

(9)

Šią savaitę Seimui svarstysiant kitų metų šalies biudžetą, pedagogų streikas vėl taps aktyvus.

Antroji mokytojų streiko banga prasidės lapkričio 22 dieną, trečiadienį.

Pasak Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkės Laimos Juknienės, uostamiestyje prie streiko prisijungs 37 ugdymo įstaigos.

„Streikuojančių ugdymo įstaigų skaičius mieste, palyginti su pirmąja streiko banga, išlieka tas pats. Dalis ugdymo įstaigų atsisakė dalyvauti, dalis prisijungė naujų. Norintieji pedagogai vis dar gali prisijungti“, - „Vakarų ekspresui“ kalbėjo L. Juknienė.

Trečiadienį prie Seimo rūmų organizuojamas pedagogų mitingas, tad dalis mokytojų, pasak Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkės, vyks ten.

„Po to žiūrėsime, ką nuspręs Seimas ir koks biudžetas bus skirtas kitiems metams“, - pasakojo L. Juknienė.

Kaip ir pirmojo streiko etapo metu, pagrindiniai pedagogų reikalavimai išlieka tokie patys. Pagrindiniai jų - atlyginimų didinimas, mokinių skaičiaus klasėse mažinimas, taip pat mokytojų darbo etatų tikslinimas.

„Vis tie reikalavimai, tiek finansiniai, tiek kitokie, išlieka tokie patys“, - tikino L. Juknienė.

Kada streikas galėtų baigtis, kol kas neaišku, viskas priklausys nuo to, kokius sprendimus priims Seimas.

ATNAUJINAMAS. Nuo trečiadienio Lietuvoje atnaujinamas pedagogų streikas - prasideda antrasis jo etapas.Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
ATNAUJINAMAS. Nuo trečiadienio Lietuvoje atnaujinamas pedagogų streikas - prasideda antrasis jo etapas.Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kviečia derėtis

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lapkričio 13 d. sulaukė siūlymo sėsti prie derybų stalo ir spręsti susidariusią situaciją.

Tačiau profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigė, jog ministerijos siūlomos pozicijos nepanašios į derybas.

„Atsiųstame rašte teigiama, kad dėl reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčio didinimu, darbo krūvio sandara ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimu, įgyvendinti ta apimtimi, kurią nurodo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, deramasi nebus“, - pranešime žiniasklaidai teigė A. Navickas.

Dar pirmosios streiko bangos metu rugsėjo pabaigoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, jog žymiai kelti mokytojų atlyginimus kol kas galimybių nėra.

Pabrėžtina, jog nors valstybė pati prieš kelerius metus įsipareigojo iki 2024 metų mokytojų algas pakelti tiek, kad šios siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, konkretesnių priemonių tikslui pasiekti imtasi nebuvo arba jas užgoždavo infliacija.

„Šituo klausimu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, atsižvelgdama į sudėtingą situaciją ir valstybės galimybes, pateikė ir patikslino savo kompromisinį variantą: darbo užmokestis nuo 2024-01-01 - 15 proc., o nuo 2024-09-01 - 15 proc.). Bet Švietimo ministerijos pozicija nėra derybinė, ja ne siekiama rasti abiem pusėm tinkamus sprendimus, o konstatuojama, kad nebus svarstomi kompromisai, ir vienašališkai primetama kita pozicija“, - teigė profsąjungos pirmininkas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendro sutarimo neranda ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo klausimu.

Pastaroji siūlo, kad didžiausią mokinių skaičių klasėje nustatytų mokyklos savininkai.

„Nėra numatyta jokių priemonių, kurios skatintų mokyklos savininką šia teise naudotis. Kadangi esama situacija mokyklos savininkui iš esmės yra naudinga, esant tik teisei mažinti mokinių skaičių, akivaizdu, kad ja realiai nebūtų naudojamasi“, - ministerijos siūlomą poziciją kritikavo A. Navickas ir teigė, jog didžiausias leistinas mokinių skaičius klasėse turi būti aiškiai numatomas.

Dar vienas pedagogų reikalavimas - tikslinti darbo krūvio sandarą.

Iš pradžių siekta, kad nuo kitų mokslo metų pradžios mokytojo darbo norma būtų laikoma, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.

Visgi tokiam reikalavimui nepritaria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tad mokytojų profsąjunga pasiūlė kompromisinį variantą - nuo kitų mokslo metų mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma 20 savaitinių kontaktinių valandų.

„Visada esame pasiruošę derėtis ir ieškoti kompromisų, tenkinančių abi suinteresuotas puses“, - pranešime žiniasklaidai teigė A. Navickas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder