Nuolatinis darbas - gera virvė norintiems išlipti iš priklausomybių pelkės

Yra žmonių grupė, kuri susiduria su sunkumais. Norėdami dalyvauti darbo rinkoje žmonės negauna darbo dėl labai įvairių priežasčių. Pradedant dėl paties žmogaus labai aukštai iškeltų lūkesčių, kurie neatitinka jo gebėjimų, ir baigiant motyvacijos dirbti stoka. 

Akivaizdu, kad atskirais atvejais trūksta ir darbdavių pagarbos darbuotojams. O žmonėms, kuriems nesiseka įsitvirtinti darbo rinkoje, visuomenės akyse paviršutiniškai yra vertinami kaip nevykėliai, jiems yra klijuojama tinginių, veltėdžių etiketė.

Bet ar tikrai visais atvejais dėl savo patiriamų sunkumų atsakingi tik jie patys? Ar nesusiduriame su visuomenėje susiformavusiomis išankstinėmis klišėmis, kurios trukdo žmonėms susirasti nuolatinį darbą?

Pavyzdžiui, įkalinimo įstaigoje bausmę atlikęs ir į laisvę išėjęs asmuo ar priklausomybių turėjęs žmogus gali turėti labai tvirtą motyvaciją susirasti darbą, bet ar visais atvejais darbo rinka juos sutiks palankiai? Ar tam netrukdys susiformavęs neigiamas požiūris į nuteistuosius ar su priklausomybėmis kovojančius žmones?

Klaipėdos mieste veikia Šiaurės Lietuvos kolegija. Ši įstaiga kryptingai dirba su asmenimis, kurie patiria įvairių sunkumų susirandant nuolatinę darbo vietą. Šiaurės Lietuvos kolegija teikia psichosocialines, sociolkultūrines, neformaliojo ugdymo, socialinės integracijos paslaugas Klaipėdoje.

Įvairūs specialistai, mentoriai, psichologai, priklausomybių konsultantai, socialiniai darbuotojai, kompiuterinio raštingumo specialistai dirba su darbo ieškančiais, tačiau sunkumų įsidarbinant patiriančiais asmenimis. Taip pat turinčiais įvairių priklausomybių, integracijos sutrikimų paslaugų gavėjais. Pavyzdžiui, mentoriaus paslaugas teikiantys specialistai motyvuoja žmones tikslingai keisti situaciją bei spręsti pagrindines problemas, dėl kurių kyla įsidarbinimo sunkumų.

Apie šios įstaigos veiklą, miestiečių patiriamas problemas, jų sprendimo būdus, kalbame su Šiaurės Lietuvos kolegijos, atstove Audrone Rinkevičiene.

Gal galite trumpai pristatyti Šiaurės Lietuvos kolegijos veiklą Klaipėdoje?

Nevyriausybinė organizacija Šiaurės Lietuvos kolegija yra viena iš organizacijų, kuri dalyvauja Užimtumo didinimo programos įgyvendinime Klaipėdos mieste. Kaip pradėjome? Socialinės integracijos į darbo rinką paslaugų teikimas yra viena pagrindinių organizacijos vykdomų bei plėtojamų veiklos krypčių. 

Per pastaruosius penkerius metus organizacija įvairias paslaugas nedirbantiems, įsidarbinimo sunkumų turintiems asmenims (bedarbiams, darbo rinkai besirengiantiems asmenims) teikė 12 Lietuvos savivaldybių. 2023 m. organizacija Klaipėdos mieste pradėjo teikti atvejo vadybos paslaugas ir nedarbo priežastis padėsiančias spręsti paslaugas.

Kas ir kokiu būdu gali kreiptis į jūsų vadovaujamą įstaigą?

Klaipėdos skyriaus Užimtumo tarnybos specialistai, su kuriais organizacijos atvejo vadybininkai glaudžiai bendradarbiauja, įvertina pradinę asmens motyvaciją dalyvauti programoje, identifikuoja esmines įsidarbinimą ribojančias kliūtis. 

Pažymėtina, kad į šią programą gali būti nukreipti tik darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys asmenys. 

Šis statusas suteikiamas Užimtumo tarnyboje nedirbantiems asmenims, kurių įsidarbinimą riboja bent viena iš šių aplinkybių: 

1) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti; 

2) turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį; 

3) apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigos (įstaigų), mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti; 

4) neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą; 

5) turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.

Dėl įvairių patiriamų sunkumų darbo nerandantys žmonės - ar daug jų mūsų mieste, kokie tai žmonės?

Iki 2024 m. pabaigos atvejo vadybos ir nedarbo priežastis padėsiančias spręsti paslaugas suteikta ne mažiau nei 185 Klaipėdos gyventojų. 

Remdamiesi šios programos įgyvendinimo patirtimi, programos dalyvių nuomonėmis - paslaugų reikalingumą ir naudą patvirtinančiu grįžtamuoju ryšiu, įvertinę bendras tendencijas darbo rinkoje, galime tvirtinti, kad Užimtumo didinimo programa ir pagal ją teikiamos atvejo vadybos ir kitos tikslinės paslaugos Klaipėdos mieste yra neabejotinai reikalingos. 

Esant galimybei, perspektyvoje šių paslaugų teikimas turėtų būti tęsiamas, o paslaugų teikimo apimtys bent jau nemažinamos.

Programoje dalyvauja ir paslaugomis naudojasi labai skirtingi žmonės. Jei vertintume pagal identifikuotą priežastį, dėl kurios asmeniui Užimtumo tarnyboje buvo suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, tai dažniausiai fiksuojamas socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti nepakankamumas. 

Nemažai asmenų turi skolų (antstoliai) ir priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat esama dalyvių, kurių galimybes dirbti riboja kartu gyvenančio bei pasiligojusio šeimos nario priežiūra. Ganėtinai aktuali sveikatos problema. 

Dažnai pačių dalyvių minimos priežastys, dėl kurių nepavyksta įsidarbinti, yra vyresnis amžius, menka darbo patirtis, nepakankamas arba darbo rinkoje nepaklausus išsilavinimas ar kvalifikacija. Pažymėtina, kad daugiau nei pusei dalyvių būdingos kelios įsidarbinti (dirbti) trukdančios priežastys - suprantama, tokių situacijų teigiamas sprendimas yra itin didelis iššūkis.

Kokios yra dažniausios priežastys, kurios nulemia žmonių sunkumus darbo rinkoje?

Kaip rodo mūsų patirtis, asmenų integracija į darbo rinką tampa vis sudėtingesnė, kai leidžiama įsisenėti problemai. 

Uždelstas ar atidėtas tiek esminio nedarbą lemiančio veiksnio sprendimas (priklausomybė nuo alkoholio, įsiskolinimai, kt.), tiek per ilgas „poilsis“ nuo darbo paieškų, atpratimas nuo darbo režimo vienareikšmiškai gilina problemą ir mažina jos teigiamo sprendimo galimybę. 

Nenorime tvirtinti, kad situacija tampa neišsprendžiama - jei žmogus tikrai nori dirbti, deda pastangas ir rodo iniciatyvą, galima įsidarbinti ir po dešimties metų nedarbo pertraukos. 

Tačiau užsitęsęs laikotarpis be darbo, kuris dažnai lemia mažėjantį asmens pasitikėjimą savo jėgomis, sumenkusią savivertę, didėjančią socialinę izoliaciją, žinių ir gebėjimų atotrūkį nuo besikeičiančios darbo rinkos poreikių, didina problemą. 

Kartais įsidarbinti trukdo pertekliniai lūkesčiai dėl atlyginimo, pareigybių ar darbo sąlygų. Kartais - per siaurai suvokiamas potencialus įsidarbinimo laukas, tam tikras užsiciklinimas. Pavyzdžiui, žmogus yra įtikėjęs, kad gali dirbti vienintelį darbą, kitas alternatyvias galimybes atmeta.

Taip pat didelis sopulys - daug metų besivelkančios, didėjančios antstoliams perduotos skolos. Ši aplinkybė vienareikšmiai mažina asmenų motyvaciją dirbti. 

Kai kurie tokiose situacijose bando gudrauti, slapstytis - vieša paslaptis, kad esama pogrindyje arba šešėlyje dirbančių „nedirbančių asmenų“. Aišku, ydingas gyvenimo būdas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, kitos įvairios priklausomybės taip pat iš esmės užkertą kelią į darbo rinką. 

Tik koregavus gyvenseną galimas asmens įsidarbinimas ir ilgalaikis darbas. Taip pat yra asmenų, kurie nemažai laiko praleido įkalinimo įstaigose. Jų socialinę integraciją į darbo rinką apsunkina tiek darbdavių požiūris bei stigma visuomenėje, tiek nesusiformavę asmenų darbo įpročiai.

Darbo (įsidarbinimo) motyvaciją neigiamai veikia ir asmenų per gyvenimą sukauptos negatyvios patirtys. Kai kurie asmenys daug metų prisimena įžeidų toną, repliką, patirtą pažeminimą, neteisybę buvusiose darbovietėse ar darbo pokalbiuose. 

Darbo motyvaciją vienareikšmiai mažina patirtos psichologinės traumos. Atrasti vidinių resursų ieškoti sprendimo galimybių ar kreiptis pagalbos pavyksta tikrai ne visiems.

Kaip efektyviausiai galima jiems padėti?

Reikalingas individualizuotas, tęstinis darbas bei konkrečiam asmeniui reikalingų paslaugų teikimas. Jei vertintume iš paslaugų teikėjų pozicijos - labai reikalingas tikėjimas žmogumi, net jei jis savimi nebetiki. Emocinis palaikymas ir pastiprinimas. Senų psichologinių traumų gydymas. 

Įsitikinimų, kad asmuo neturi jokių darbo rinkoje vertingų privalumų, keitimas - kiekvienas gebame, mokame arba galime išmokti kažko, kas gali būti vertinga kažkuriame darbe. Kiekvieno mažo žingsnelio į priekį užfiksavimas, pagyrimas, pasidžiaugimas kartu. 

Bet kokia kita reali pagalba ir konsultavimas pagal kiekvieno asmens situaciją. Esant poreikiui, tarpininkavimas, atstovavimas ir netgi fizinis asmens palydėjimas iki socialinių, sveikatos, švietimo ar kitų įstaigų. 

Pavyzdžiui, asmenys negeba naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, nežino, kur ir kaip kreiptis dėl socialinių paslaugų, artimojo slaugos ar priežiūros, nemokamos teisinės pagalbos, neįgalumo nustatymo, stacionaraus gydymosi nuo alkoholio.

Visais šiais atvejais stengiamės asmenų poreikius patenkinti, išnaudodami Klaipėdos miesto socialinių paslaugų infrastruktūrą - nukreipiame asmenis į reikiamas įstaigas ar pas reikiamus paslaugų teikėjus. Suprantama, kad žmogaus, kuris nedirbo labai daug metų, pozityvi transformacija įvyksta ne iš karto. 

Pats žmogus turi norėti pokyčių, pasirinkti aktyvią poziciją spręsti savo kliūtis, prisiimti bent dalį atsakomybės už situaciją ir jos sprendimą. Stengiamės su programos dalyviais palaikyti glaudų ryšį, kuris leistų atvirai kalbėti apie jų poreikius, spręstinas situacijas, jauseną, išgyvenamas emocijas. 

Siekiame pažadinti mūsų programos dalyvių motyvaciją veikti, turėti tikslų, veiksmų planą (nebūtinai dirbti). Skatiname visapusišką aktyvumą ir tam tikra prasme sąmoningo pasirinkimo poziciją - asmenys skatinami dalyvauti savanorystėje, išsakyti nuomonę apie jiems suteiktas paslaugas, įvertinti jų poveikį, fiksuoti, kokių paslaugų jis norėtų daugiau, kokios pagalbos jam trūksta. 

Aišku, labai svarbi teikiamų paslaugų kokybė bei jų turinys. Stengiamės, kad dirbtų empatiški, kvalifikuoti, praktinės patirties turinys specialistai. Džiaugiamės, kad jei pradžioje kai kuriuos dalyvius reikia įkalbinėti atvykti į konsultaciją, vėliau patys asmenys prašosi konsultacijų, vis aiškiau geba išsakyti savo poreikius.

Gal galite nurodyti vieną kitą sėkmės istoriją, kai jūsų pagalba padėjo žmogui susirasti darbą ir atsistoti ant kojų.

Be abejo, turime ir sėkmės istorijų. Pavyzdžiui, X dalyvė (dėl organizacijai taikomų BDAR reikalavimų asmens įvardinti negalime), pradėjusi dalyvauti programoje, reiškė pyktį (ankstesnių neigiamų darbo patirčių pasekmė) ir absoliučiai neigė darbo (įsidarbinimo) galimybę. 

Ją pavyko nuraminti, praplėsti darbo galimybių paieškos lauką. Asmuo įsidarbino paslaugų sektoriuje, nors pradėjusi dalyvauti programoje buvo įsitikinusi, kad „paslaugų sektoriuje negalėtų dirbti“. Kita dalyvė pradėjo dirbti namo bendrijos pirmininke.

Akcentuotina, kad ši programa yra orientuota ne tik į asmenų įdarbinimą. Esame įsipareigoję siekti ir tarpinių rezultatų - anksčiau jau minėtų 5 darbo kliūčių arba aplinkybių šalinimo ar mažinimo. 

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Pavyzdžiui, 8 programos dalyviams padėjome išsispręsti priklausomybių problemą. Šiems asmenims paslaugas teikė mūsų paslaugų teikėjai (priklausomybių konsultantai), kurie asmenis nukreipė į kitas paslaugas (AA, stacionarus alkoholio priklausomybės gydymas). Toks viena kitą pastiprinančių paslaugų rinkinys padidino pagalbos veiksmingumą bei poveikį.

Norime pasidžiaugti puikia bendradarbyste tiek su Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotoja, atsakinga už Užimtumo didinimo programos įgyvendinimą, tiek su Klaipėdos miesto užimtumo tarnybos specialistais. Jaučiame, kad dirbame bendroje neformalioje komandoje, siekiame bendrų tikslų, geranoriškai padedame vieni kitiems siekti geriausių rezultatų. 

Tikime, kad Klaipėdos miestas ir ateityje tęs šią darbo rinkai besirengiantiems asmenims skirtą programą, skirs tam pakankamai išteklių ir sudarys sąlygas padėti Klaipėdos miesto gyventojams, susidūrusiems su įsidarbinimo sunkumais.

Dėkojame už pokalbį ir linkime sėkmės jūsų prasmingoje veikloje.