Nuostabus sugrįžimas: ką jaučia žmogus, išgyvenęs 24 minutes klinikinės mirties

Stebuklingas sugrįžimas: kaip tai buvo

Lorena pasakojo, kad ji patyrė toniką-kloninę priepuolį, dėl kurio sustojo kvėpavimas. Jos vyras, išgirdęs šauksmą, puolė į pagalbą ir, pamatęs, kad žmona „nustojo kvėpuoti ir pamėlo“, nedelsdamas pradėjo širdies ir plaučių gaivinimą ir iškvietė greitąją pagalbą.

Atvykę į ligoninę, medikai moteriai diagnozavo miokarditą ir spėjo, kad jį galėjo sukelti koronavirusas, kuriuo ji sirgo. 

Tik po 24 minučių ir keturių defibriliatoriaus impulsų medikai sugebėjo atkurti Lorenos širdies ritmą. Po devynių dienų, praleistų reanimacijoje, jis buvo išrašytas be matomų smegenų pažeidimų.

Gyvenimas po mirties: nematomi padariniai

Po stebuklingo sugrįžimo į gyvenimą Loren susidūrė su žiauria realybe. Ji pajuto, kad pasaulis „nebuvo pasirengęs ją priimti atgal“ ir negavo jokios pagalbos iš medicinos ar socialinės sistemos. Moteris pasakojo, kad ją tiesiog išsiuntė namo, palikdami vieną su problemomis, nuolatiniu skausmu ir būtinybe vartoti daugybę vaistų.

„Kartais man atrodė, kad pasaulis norėtų, kad aš negrįžčiau, nes jis akivaizdžiai nebuvo pasirengęs manimi pasirūpinti“, – rašė Loren, pabrėždama visišką „socialinės apsaugos“ nebuvimą.

Ji negavo socialinio darbuotojo konsultacijos dėl invalidumo įforminimo ir beveik visus klausimus turėjo spręsti pati, ieškodama paramos kitų išgyvenusiųjų bendruomenėje. Lauren taip pat pridūrė, kad jaučiasi blogiau nei prieš incidentą.

„Jaučiu, kad mano pirmasis gyvenimas baigėsi vasarį, ir aš pabudau savo antrajame gyvenime“, – pažymi Lauren Kanaide.

Moteris pabrėžia, kad sugrįžimas į gyvenimą yra susijęs ne tik su fizinėmis problemomis, bet ir su emocine bei psichologine našta, kurią žmogus patiria po tokio šokiruojančio patyrimo.