Olofo Palme nužudymas: švedai pasitelkė DI tyrimui praėjus 40 metų po tragedijos

Praėjus dešimtmečiams nusikaltimas lieka neišaiškintas, todėl detektyvai mėgėjai kreipėsi į dirbtinį intelektą (DI), tikėdamiesi rasti naujų pėdsakų ir įtikinti valdžios institucijas atnaujinti tyrimą, kuris buvo nutrauktas 2020 metais.

Kriminalinių tinklalaidžių kūrėjų komanda „Spår“ pradėjo tirti pagrindines nužudymo teorijas naudodama DI variklį, kurį jiems sukūrė Švedijos ir Belgijos programinės įrangos įmonės.

„Tai mūsų lyderio, demokratiškai išrinkto ministro pirmininko nužudymas. Negalima tiesiog imti ir užbaigti bylos“, – sakė vienas iš tinklalaidės vedėjų Antonas Bergas. Komanda ketina palaipsniui pristatyti DI pagalba gautas išvadas.

Kol kas „Spår“ nepranešė apie jokį proveržį, tačiau A. Bergas, pabrėždamas DI įrankių gebėjimą mokytis ir tobulėti, teigė: „Tikimės, kad šis įrankis taps toks pažangus, jog galėsime vėl atnaujinti tyrimą.“

O. Palmė buvo nušautas iš arti 1986 metų vasario 28 dieną, kai grįžo namo iš kino teatro. Per daugelį metų kaltinimų sulaukė Pietų Afrikos apartheido laikų saugumo tarnybos, kurdų laisvės kovotojai, dešinieji ekstremistai Švedijos valstybės viduje ir įvairūs pavieniai šauliai.

Vienas vyras buvo nuteistas, bet vėliau išteisintas, o prokurorai bylą nutraukė 2020 metais. Praėjusiais metais atlikta peržiūra patvirtino, kad byla liks uždaryta, nepaisant to, kad pagrindinis įtariamasis buvo reabilituotas.

„Iš esmės mes nežinome nieko daugiau, nei žinojome nužudymo dieną“, – sakė Gunnaras Wallas, parašęs keletą knygų apie O. Palmės nužudymą.

Minint 40-ąsias O. Palmės mirties metines, protestuotojai įteiks parlamentui peticiją, raginančią valdžią atnaujinti bylą. Tokie raginimai gali sulaukti palaikymo, jei detektyvai mėgėjai bus teisūs manydami, kad DI dabar gali padaryti tai, ko nepavyko padaryti policijai per kelis dešimtmečius.

Tinklalaidei „Spår“ sukurtas DI variklis imituoja tyrėjų komandą: jis analizuoja įrodymus, vertina išvadas ir nustato spragas, tačiau tai daro kur kas greičiau. Jis gali išanalizuoti apie 30 000 viešai prieinamų skaitmeninių bylos dokumentų greičiau nei per sekundę. Policijos teigimu, perskaityti visą bylos medžiagą, kurią sudaro apie 500 000 puslapių, žmogui užtruktų dešimtmetį.

Ekspertai teigia, kad kriminalinius tyrimus jau pakeitė teismo medicinos technologijos – nuo pirštų atspaudų iki DNR profiliavimo. DI gali tapti dar vienu esminiu lūžiu. 2018 metais DI padedama DNR analizė padėjo Los Andželo policijai sugauti Josephą DeAngelo, žinomą kaip „Auksinės valstijos žudiką“, kuris prieš daugelį metų nužudė 13 žmonių ir išprievartavo 50 moterų.

„DI yra paradigmos lūžis“, – sakė Lena Klasen, buvusi Švedijos nacionalinio teismo medicinos centro vadovė, o dabar Linköpingo universiteto skaitmeninės kriminalistikos profesorė. „Tai pakeis mūsų darbą taip pat, kaip jį pakeitė kompiuteriai, tačiau šis pokytis bus dar didesnis.“

Ar dirbtinis intelektas gali pateikti atsakymus?

Švedijos policija atsisakė komentuoti, ar O. Palmės byloje naudojo DI. Byla nebus atnaujinta, nebent atsirastų rimtas pagrindas manyti, kad tyrimas padės sulaikyti ir nuteisti kaltininką.

Net ir turėdamas didžiulę duomenų apdorojimo galią, DI gali susidurti su sunkumais ieškodamas O. Palmės žudiko. Bylos dokumentai dažnai yra stipriai redaguoti, o didelė dalis medžiagos vis dar nepublikuota, teigė Simonas Lundellis, priklausantis kitai detektyvų mėgėjų grupei.

Gauti prieigą prie policijos bylų užtrunka – per metus paviešinama tik apie 1000 puslapių. Tokiu tempu visai informacijai peržiūrėti prireiktų šimtų metų. Nepaisant šių problemų, S. Lundellis teigė: „Mūsų tikslas yra išaiškinti žmogžudystę.“

Taip pat nėra garantijos, kad įrodymai, reikalingi O. Palmės bylai išspręsti, apskritai egzistuoja. Trys visuomeninės komisijos konstatavo, kad policija pradinį tyrimą atliko aplaidžiai: dokumentai buvo pamesti, o pėdsakai neištirti.

„Jokia technologija negali padėti rasti informacijos, kurios nėra. Tai didelė problemos dalis – informacijoje yra spragų“, – sakė Švedijos prokuratūros skyriaus direktorius Lennartas Gune.

DI naudojimas tyrimuose taip pat kelia tam tikrų nuogąstavimų. „Auksinės valstijos žudiko“ byla sukėlė aštrias diskusijas dėl privatumo, nes buvo nuskenuoti milijonų žmonių DNR duomenys be jų aiškaus sutikimo. 2025 metais Švedija pasiūlė įstatymą, kuris leis policijai realiuoju laiku naudoti DI valdomą veidų atpažinimo technologiją kovojant su gaujų nusikalstamumu, tačiau jos naudojimas bus ribojamas dėl susirūpinimo privatumu ir visuotiniu sekimu.