Paaiškino, ar kalbėjimas su mažyliu „kūdikių kalba“ tikrai gali jam pakenkti

Vis dėlto dalis tėvų vengia su savo mažyliais kalbėti „kūdikių kalba“ ir mieliau bendrauja įprastai, norėdami taip paskatinti greitesnį jų kalbos įgūdžių vystymąsi. 

Ugdymo ekspertė, vienintelio Vilniuje lopšelio kūdikiams nuo 4 mėnesių „Abadelė“ įkūrėja Ieva Jagminienė paaiškino, ar iš tiesų kūdikių kalba gali pakenkti vaikui.

„Vadinamoji kūdikių kalba – tai aukštesnis balso tembras, lėtesnis tempas, paprastesni žodžiai ir sakinių struktūros, o kartais – tiesiog bereikšmiais garsais išreiškiamos emocijos. 

Daugelis iš mūsų mokame ją natūraliai: šis įgūdis pasireiškia vos tik atsidūrus šalia kūdikio“, – sako I. Jagminienė.

Pasak jos, nuomonių dėl to, kaip reikėtų bendrauti su kūdikiu – jo kalba ar įprastai – tėvų ir ugdytojų bendruomenėje pasigirsta įvairių, tačiau moksliniai tyrimai iki šiol nėra įrodę, kad „kūdikių kalba“ lėtintų mažylio mokymąsi kalbėti ar kitus vystymosi aspektus.

„Yra nemažai studijų, kurios rodo netgi priešingus rezultatus: emocionalesnė, labiau išreikšta kalba, paprastesni žodžiai ir sakiniai kelių mėnesių kūdikiui gali būti įdomesni ir artimesni, nei įprasti, suaugusiųjų pokalbiui būdingi tonai. 

Tokiam bendravimui mažylis gali skirti daugiau dėmesio, labiau į jį įsitraukti, tad ir sparčiau tobulėti bei mokytis naujų dalykų“, – sako lopšelių tinklo „Abadelė“ įkūrėja.

Ugdymo ekspertės teigimu, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai jis dar nemoka kalbėti, „kūdikių kalba“ leidžia lengviau užmegzti dialogą: suaugusiajam ir vaikui paeiliui kartojant garsus, guguojant, mažylis mokosi, ką reiškia palaikyti pokalbį, klausytis, reaguoti ir atsakyti.

„Išgirdę, kad vaikas ėmė, guguoti, formuoti „žodžius“ savo kalba, entuziastingai į tai reaguokite, atsakykite, palaikykite pokalbį – tokie iš pažiūros smulkūs veiksmai itin padeda augti, mokytis ir tobulėti“, – teigia ekspertė.

Pasak jos, kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip noriai kelių mėnesių kūdikis sugeria aplink jį esančią informaciją, tėvams pakanka žinoti, kad mažylio smegenys per pirmuosius gyvenimo metus padvigubėja ir kas sekundę sukuria daugiau nei milijoną neuronų jungčių.

Svarbiausia – kuo daugiau kalbėti

„Kad ir kokiu būdu su savo mažyliais bendrauti pasirenka tėvai, svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti. 

Bendrauti su vaiku, jam pasakoti apie supantį pasaulį, dainuoti, eiliuoti ir skaityti yra tiesiog neišpasakytai svarbu, todėl nuolat tai pabrėžiu tėvams. Nuolat kalbamės ir su lopšelyje žaidžiančiais mažyliais, reguliariai jiems skaitome, dainuojame daineles.

Visa tai svarbu ne tik emocinio ryšio kūrimui, saugumo, jaukumo jausmui ir socialinių įgūdžių skatinimui, bet ir kalbos įgūdžių ugdymui. 

Šiandien mokslas jau daug kartų įrodė, kad vaikai, su kuriais tėvai, globėjai ar kiti suaugusieji daug kalbėdavosi pirmaisiais jų gyvenimo metais, kalbėti išmoksta greičiau ir lengviau, o jų žodynas – turtingesnis“, – sako I. Jagminienė.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vidutinis dvimetis turėtų mokėti pasakyti apie 50 žodžių ir suprasti apie 500 jam sakomų žodžių. 

Tačiau tyrimai rodo, kad skirtumas tarp vaikų, su kuriais nuo pirmųjų dienų daug kalbėjosi tėvai, ir tų, kuriems bendravimo trūko, gali būti net 300 žodžių.

Ekspertė pabrėžia, kad kūdikiai dar nesupranta žodžių, tačiau jau nuo pirmųjų dienų jie atpažįsta balsą, jaučia ritmą, intonacijas, emocijas. Visa tai skatina kalbos įgūdžius.

„Leisdami laiką su vaiku, tiesiog pasakokite jam, ką darote, įvardinkite savo veiksmus žodžiais, aptarkite supančią aplinką, daiktus ir jų savybes, paros metą, orą ar savo nuotaiką – visai nesvarbu ką pasakosite mažyliui, svarbiausia, kad jis girdėtų jūsų balsą, jaustų jame švelnumą ir meilę, taip pat – jūsų emocijas“, – pataria lopšelio „Abadelė“ įkūrėja.

Pasak ekspertės, skatinti kalbos įgūdžių vystymąsi ir turtingesnį žodyną itin padeda reguliarus skaitymas vaikui, o išmokti konkrečius žodžius lengviau girdint ritmą: dainas, eilėraščius.

„Ši tema – labai svarbi, nes vis daugiau tyrimų rodo, kad tėvai nepakankamai bendrauja su kūdikiais.

To priežastys – įvairios: ne tik laiko trūkumas, bet ir nuoširdus manymas, kad, kol mažylis nemoka kalbėti ir nesupranta konkrečių žodžių, kalba jam nėra svarbi. Šį mitą privalome sugriauti“, – sako ekspertė.