Pabėgimo meistrė: kaip vėžlys nukeliavo 20 kilometrų nuo savo namų?

Gamtos edukatorė Gillian Malchuk pasakojo, kad rezervato darbuotojai iš pradžių sulaukė kelių lankytojų pranešimų apie teritorijoje pastebėtą vėžlį.

Tačiau darbuotojai nebuvo tikri, ar žmonės iš tiesų matė vėžlį, nes ši rūšis Kanadoje nėra vietinė, o rezervato šlapynės nėra jos natūrali buveinė.

„Manėme, kad žmonės galbūt supainiojo ją su snapiniu vėžliu, kurių čia pasitaiko. Svarstėme įvairius variantus – gal tai buvo dažytasis vėžlys ar dar kas nors. Kai kuriais atvejais net pagalvojome, kad tai tiesiog didelis akmuo“, – pasakojo Malchuk.

Tačiau abejonių neliko, kai vienas lankytojas nufotografavo paslaptingąjį vėžlį. Tuomet rezervato darbuotojams kilo klausimas: kaip jis apskritai čia atsirado?

„Visi supratome, kad ji yra ne ten, kur turėtų būti, ir kad jai ten tikriausiai nėra lengva. Iš pradžių buvome nustebę ir sunkiai tuo patikėjome, tačiau netrukus ėmėmės intensyvių paieškų, kad jį surastume“, – sakė Malchuk.

Po dviejų dienų paieškų Molly buvo rasta automobilių stovėjimo aikštelėje. Rezervato darbuotojams tai buvo didžiulis palengvėjimas.

Afrikinės dygliuotasis vėžlys paprastai negyvena nei Manitoboje, nei apskritai Kanadoje. Jų natūrali buveinė – sausringi Afrikos regionai, įskaitant teritorijas prie pietinio Sacharos dykumos pakraščio.

Molly buvo pargabenta į rezervato centrą ir pamaitinta. Kaip pasakojo Malchuk, vėžlys buvo labai išalkęs. Tuomet darbuotojams teko išsiaiškinti, iš kur jis atklydo.

Kol buvo ieškomi jos šeimininkai, Malchuk parsivežė Molly į savo namus.

Galiausiai darbuotojams pavyko susisiekti su vėžlio šeimininke. Moteris iškart atvyko pasiimti savo augintinės.

Nors šis neįprastas pabėgimas baigėsi laimingai, liko vienas svarbus klausimas: kaip Molly atsidūrė beveik 20 kilometrų nuo namų?

Malchuk teigė, kad kai kurie rezervato darbuotojai mano, jog vėžlys visą kelią galėjo įveikti pats.

„Aš tikrai nenustebčiau. Teko šiek tiek laiko praleisti su Molly – ji labai stipri ir mano kieme pasirodė esanti tikra Harry Houdini“, – juokavo ji.

Vis dėlto pati Malchuk turi kitą, jos manymu, labiau tikėtiną versiją.

„Manau, kad greičiausiai koks nors geras žmogus pamanė, jog jai vieta šioje šlapynėje. Galbūt pamatė ją kur nors prie kelio, paėmė ir atvežė čia, norėdamas padėti, tačiau nesuprato, kad tai nėra jos natūrali buveinė“, – svarstė ji.