Pajūryje – retas reiškinys: nuopūta

Meteo.lt  paskelbė šį įrašą apie neįprastą vaizdą Baltijos pajūryje.

Iš tikrųjų šį neįprastą vaizdą nulėmė visai kitas dalykas.

Klaipėdoje dirbanti Lietuvos hidrometeorologijos stoties (LHS) specialistė sakė, kad tai yra gana retai pasitaikantis, bet labai įdomus reiškinys, – stipri jūros vandens nuopūta/nuotvanka.

Ji susidaro, kai ilgesnį laikotarpį visame Baltijos jūros regione pučia rytinių krypčių vėjai. T. y. nuo žemyno (Lietuvos) į jūrą (Švedijos link), todėl vandens lygis mūsų pajūryje pastebimai nukrenta.

Paprastai vandens lygio kritimas nebūna toks žymus ir daugelis jo net nepastebi. O šiuo atveju dėl regione vyravusio anticiklono ir rytų-pietryčių vėjų jūros vandens lygis, lyginant su vidutine šių metų vasarį buvusiu, kovo 14-ąją buvo nukritęs net 0,7 metro. Tai yra net ~0,9 m žemiau nei buvo vidutiniškai vasario pirmąjį dešimtadienį). Tai yra labai daug.

Paprastai laikoma, kad vandens lygio nukritimas 1 cm atidengia apytiksliai 1 metro ilgio krantą. Tai nesunku paskaičiuoti, kad vidutiniškai paplūdimiai laikinai praplatėjo ~70-90 metrų.

Kovo 15-ąją vandens lygis vėl pradėjo kilti, tačiau jūros vanduo tebėra ~55 cm žemiau nei buvo vidutiniškai vasario mėnesį. Nors toks reiškinys atrodo labai įdomiai (išnyra jūroje gulintys akmenys, pasirodo salelės, formuojasi ežerėliai), tačiau Klaipėdos uostui jis nėra ekonomiškai naudingas.

Dėl kritusio vandens lygio nebegalima pilnai pakrauti krovininių laivų, nes jie pradėtų remtis į Klaipėdos kanalo dugną. Suprantama, kad tai lemia prarastas pajamas ar net nuostolius.

Paskutinį kartą panašaus lygio nuopūta/nuotvanka buvo 2022 m. rugsėjo pirmoje pusėje.