Palangos meras Šarūnas Vaitkus: Į pagalbą merginai puolė tiek krante buvę šeimos nariai, tiek aplinkiniai žmonės

Kaip informavo gelbėtojai, incidentas įvyko apie 17.30 val. paplūdimyje tarp Mėlynosios vėliavos ir „Žuvėdros“. 

Keliolika metrų nuo kranto besimaudančiai dvidešimtmetei merginai iš Vilniaus netikėtai sutriko sveikata ir savarankiškai pasiekti krantą jai jau buvo sudėtinga.

Į pagalbą merginai puolė tiek krante buvę šeimos nariai, tiek aplinkiniai žmonės – atsitiktiniai poilsiautojai, kurie parodė išskirtinį pilietiškumą ir žmogišką atjautą. 

Iškviesti gelbėtojai taip pat nedelsiant atvyko į įvykio vietą. 

Kartu su pilietiškais pagalbininkais sunegalavusi mergina jau buvo pasiekusi krantą, žmonėms prilaikant jai pavyko išbristi. Poilsiautoja paaiškino, kas nutiko, ir atsisakė medikų pagalbos.

Dar kartą reiškiu nuoširdžią padėką kiekvienam, kuris neliko abejingas.

Tokie veiksmai atspindi tikrąją bendruomeniškumo ir atsakomybės dvasią. 

© Šarūnas Vaitkus. „Palangos tilto“ nuotr.

Tai – tikroji, pilietiška Lietuva.

Linkiu visiems saugių likusių vasaros dienų ir primenu: būkime dėmesingi vieni kitiems, nes kiekvienas iš mūsų gali būti svarbus kito žmogaus gyvenime. 

Ir saugokime savo sveikatą!

Sekundės iki nelaimės: pajūryje išgelbėta dvidešimtmetė

Prieš kurį laiką skendusioji mergina parašė:

Toji mergina esu aš, man kiek daugiau negu 20 metų. rašau iš kitos anketos, nes nelabai noriu viešinti savo tapatybės.

Norėčiau patikslinti istorijos detales:

Mano sveikata nebuvo sunegalavusi. Niekaip negalėjome išplaukti į krantą dviese - su tėčiu.

Ačiū Dievui, kad mano mama neplaukė link mūsų ir liko arčiau kranto, kitaip į jūros negailestingas bangas būtume pakliuvę visi trys - šeima - galėjo baigtis tragedija.

Plaukti mokame gerai. Taip nutiko, kad neįvertinome Baltijos jūros grėsmės ir linksmai besimaudant jūra mus nunešė toliau negu būtų saugu.

Galiausiai linksmybės virto pragaru - pakliuvome į vietą jūroje, kurioje srovės sueina, kur nėra lūžtančių bangų.

Toje vietoje jūros bangos mus ir bandė mesti į krantą, bet ir vėl traukė gilyn pas save. Užburtas ratas.

Natūraliai iš visų jėgų stengėmės priplaukti krantą, bet pasirodo, turėjome plaukti šonu ir gaudyti lūžtančias bangas, kas mums padėtų išplaukti į seklesnę jūros vietą.

Panika, vis senkančios jėgos, jūros gurkšniai ir oro trūkumas - rodės krantas netoli, bet jūra nepaleidžia ir blaškomės toje pačioje vietoje.

Buvome netoli mirties.

Telaimina pilietiškus, empatiškus žmones - du vyrukus - kurie bėgo į vandenį mūsų ištraukti, taip pat moteris, kuri paskambino gelbėtojams. 

Esame be galo dėkingi, jau buvo netoli kranto, gal ir būtume kažkokiu būdu dar sugebėję išsigelbėti - bet jus pamačius atsirado viltis, kad esame pastebėti ir, kad viskas baigsis gerai. 

Jei ne jūs, galimai jūra ir vėl nutemptų atgal paskui save ir galiausiai pasiduotume. 

Ačiū jums - esate mūsų gelbėtojai.

Gelbėtojams taip pat ačiū, jūsų pagalbos teko palaukti, galbūt yra būdas kaip galima būtų patobulinti darbą.

Noriu patikslinti, kad jokiu būdu nepeikiu jūsų darbo, suprantu, kad kalti esame patys, tačiau ne visada jūros grėsmę žmonės įvertina.

Kaip rašė vienas žmogus, gal būtų galima jūroje sudėti plūdurų ir esant jūros traukai nebegalintys išplaukti galėtų į juos įsikibti belaukiant pagalbos.

Džiaugiuosi, kad artimieji šalia ir vis dar turiu galimybę rašyti šia źinutę.

Būkite atsargūs ir saugūs...