Rokiškio rajonas Lietuvoje žinomas dėl savo dvarų, galinčių pasigirti turtinga istorija. Praeityje dvarai būdavo svarbūs kaip aristokratų rezidencijos bei kaip kultūros centrai, skirti renginiams, o šiandien daugelis jų paversti muziejais. Tačiau kai kurie – dar ir padeda vargstantiems.
2021 metais Rokiškio tautodailininkų asociacija įveiklino pamirštą dvarą, esantį Salų miestelyje, Rokiškio rajono savivaldybėje. Taip sukūrė projektą „Salų dvaro kūrybos ir laisvalaikio rezidencija”.
„Vykdome socialinį verslą, kurio dėka įdarbiname per 10 Kamajų seniūnijoje gyvenančių žmonių.
Džiaugiamės galėdami įveiklinti dvarą prasmingoms laisvalaikio veikloms, o kadangi esame Rokiškio tautodailininkų asociacija, savo veiklose stengiamės įprasminti ir amatų grožį, parodyti jį visų amžiaus grupių lankytojams“, – sako Birutė Dapkienė, Rokiškio tautodailininkų asociacijos pirmininkė ir vadovė.
Dvaro edukacijose verslo įkūrėja supina meną ir pramogas – nuo natiurmortų tapybos iki šokolado gamybos iš morkų, taigi, čia ir atsipalaiduosite, ir patirsite ką nors naujo. O jei panorėsite pasilikti ilgiau, dvaras suteikia nakvynę.
Be to, jame esantis restoranas maistu gali aprūpinti įvairiausius renginius – nuo mažos asmeninės šventės iki 200 žmonių furšetų. Galiausiai, jei pasiilgsite gamtos, lauko renginių ar koncertų – tam atviras ne tik pats dvaras, bet ir jo parkas.
Prikeltas iš noro padėti kitiems
Anot pašnekovės, socialinis verslas atsirado iš noro padėti darbo neturintiems asmenims – mažinti nedarbo lygį rajone ir pelną skirti šiems asmenims įdarbinti, jų kvalifikacijai kelti, įgūdžiams tobulinti bei darbo sąlygoms gerinti.
„Siekėme spręsti aktualias Rokiškio rajono gyventojų problemas, įveiklindami apleistą paveldo objektą kultūrinei, edukacinei veiklai, amatams, taip pat aktyvioms užimtumo paslaugoms, turizmui, apgyvendinimui ir maitinimui“, – teigia pašnekovė.
Verslo idėja kilo iš savivaldybės administracijos, kuri pasiūlė įveiklinti apleistus rūmus ir sudalyvauti viešame konkurse dėl jų nuomos.
„Tam reikėjo lėšų, tad pateikėme projektą. Žinoma, rizikavome – parašyti projektą yra viena, o gauti finansavimą – visai kas kita.
Tad, kol projektą svarstė, skolinausi pinigų, neatlygintinai ir iš asmeninių lėšų rūmuose su komanda pradėjau veiklą.
Visą laiką lydėjo didžiulis tikėjimas ir viltis, kad pavyks ne tik laimėti, gauti finansavimą, bet ir parodyti, kokį svarbų kultūros paveldo objektą turi mūsų kraštas“, – pasakoja B. Dapkienė.
Dabar į Salų dvarą pavyksta pritraukti net svečių iš užsienio.
„Dažniausias užsienietis Salų dvaro rūmuose – svečias iš Latvijos. Tačiau nemažai sulaukiame ir lankytojų iš Norvegijos, Austrijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Škotijos ir t. t.
Labiausiai užsieniečius žavi rūmų atgaivinimo istorija ir aptarnaujančio personalo nuoširdumas“, – pasakoja įkūrėja.
Siekia gyvybės ne tik dvasia, bet ir šurmuliu
Anot įkūrėjos, Salų dvaro ateities vizija – kad dvaras būtų gyvas ne tik dvasia, bet ir žmonių šurmuliu. Paklausta, iš kur semiasi įkvėpimo vystytis ir tobulėti, pašnekovė sako, kad paprasčiausiai tiki tuo, ką daro, o ja pačia – tiki komanda.
„Norime, kad vietiniai gyventojai didžiuotųsi savo darbo vieta rūmuose, tačiau siekiame ir neperspausti. Kitaip tariant, norime subtiliai išlaikyti dvarą traukos centru, nepaversdami jo vieta masėms.
Dažniausiai įvairios plėtros mintys ateina naktį ir ryte būna sunkiausia – reikia tas mintis išpildyti, o tai sudėtinga neturint finansavimo. Tačiau didžiuojuosi savo komanda, kuri manimi tiki – taip kartu kuriame stebuklą“, – teigia B. Dapkienė.
Pasak pašnekovės, Salų dvaro kūrybos ir laisvalaikio rezidencija sulaukia ne tik nuoširdžių lankytojų padėkų ir palinkėjimų gyvuoti dar ilgai, tačiau ir daugybės įvertinimų.
„Tarptautinės turizmo parodos „Adventur 2024“ atidarymo ceremonijos metu Vilniuje buvome paskelbti kaip „Turizmo sėkmingiausieji 2023“.
Taip pat, tradiciškai buvo renkama ir „Vietinių turistų simpatijos vėtrungė“ – buvome keliautojus labiausiai nustebinusi ir stipriausių įspūdžių suteikusi šių metų kelionių po Lietuvą stotelė“, – pasakoja įkūrėja.
Pagrindinis dvaro sunkumas – nepastovus žmonių srautas.
„Taip pat dar nesame apgalvoję sutarties sudarymo dėl rūmų šildymo, be to, nemažai nepatogumų veikloms vykdyti sukelia ir mechaniniai trūkumai.
Pavyzdžiui, nėra rekuperacinės sistemos, trūksta elektros instaliacijos, sudėtinga prisitaikyti prie nerenovuotų patalpų, kuriose dar egzistuoja tarybinių laikų dušai, o personalo profesiniam pasirengimui reikia daug resursų.“, – sako B. Dapkienė.
Tam, kad išmoktų finansinio tvarumo, sėkmingo verslo plėtojimo paslapčių, sėkmingos komunikacijos apie savo veiklą bei kitų socialinių verslų steigėjams aktualių dalykų, „Salų dvaras“ įsitraukė į socialiniam verslui skirtą intensyvią Lietuvos socialinio verslo asociacijos organizuojamą trijų mėnesių trukmės programą „Poveikio akademija“.
„Poveikio akademijoje“ šiemet dalyvauja 10 Lietuvos socialinio verslo įmonių, kurioms organizuojamos ekspertinės mokymų sesijos, bus užtikrinta individuali mentorystė, konsultacijos.
Programos pabaigoje geriausiai įvertintas socialinio verslo pristatymas laimės finansinį „Luminor“ banko paskatinimą – 3000 eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą