Paradoksas. Kuo labiau Remigijus Žemaitaitis puolamas, tuo labiau jį palaiko visuomenė

Seimas 101 balsu ką tik panaikino R.Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Matyt, kolegos specialiai stengiasi, kad šis politikas ir jo partija būtų vertinama dar palankiau? O dabar opozicijai pats laikas apšmeižti Lietuvą, jog čia populiariausias yra antisemitizmas!

Rugpjūtį už „Nemuno Aušrą" būtų balsavę 8 proc. apklaustųjų, o dabar balsuotų 15 proc. Tai reiškia, kad „Nemuno Aušra" per pastarąjį audringą, R.Žemaitaitį asmeniškai dorojantį, puolantį rudenį ne pasilpo, bet sugebėjo papildomai prisiauginti dar 7 proc. gerbėjų. 

Tarp kitko, perėmė iš konservatorių apie 6 proc. vilniečių. Patį R.Žemaitaitį, „Baltijos tyrimų" duomenimis, šiuo metu palankiai vertina 52 proc. apklaustųjų. 

Ką tik savo ir Seimo valia teisinį imunitetą praradęs politikas už savęs paliko visus kitų parlamentinių partijų lyderius, populiariausius propagandistus ir t.t.

Ką tai reiškia? Politiškai tai reiškia, jog R.Žemaitaitis su savo „Nemuno Aušra" yra pats pavojingiausiais visų kitų partijų konkurentas. Tiek kairėje, tiek dešinėje. O kas daroma su konkurentais? Juos stengiamasi neutralizuoti. Subtiliau arba atviriau. Priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos.

Nelaikykite lietuvių kvailiais

O ką tai dar kartą reiškia? O reiškia tai, kad visuomenė tokius užkulisinius žaidimus intuityviai jaučia ir vis labiau stoja puolamo asmens pusėn. 

Visuomenė jaučia, kad žmogus ujamas visoms partijoms, išskyrus „Nemuno Aušrą", siekiant naudos, bet iš tiesų neteisingai. Ir kitoms partijoms nenaudingai. Nes jos taip savo reitingų tikrai nepadidins.

Nereikia žmonių laikyti kvailiais. Iš jų iš pradžių labai lengva sukurti negalvojančią, į vieną jiems brukamą auką sufokusuotą minią. 

Bet vėliau minia išsiskirsto, o ją sudarę individai ima galvoti. Jie galbūt iš pradžių ir patiki, bet paskui susivokia, kad visos valdžios jiems pastoviai ir demagogiškai bruka tam tikrus atpirkimo ožius. Blogio personifikacijas. Simbolizuojančias kokias nors mūsų netobulo gyvenimo ydas.

Kadaise absoliučiu politiniu blogiu buvo paskelbtas prezidentas Rolandas Paksas. Taip „teisingųjų" persekiotas, kad net keista, kaip tas žmogus visą tą puolimą fiziškai atlaikė. 

Kai jam kiekvienoje savivaldybėje buvo degiojamos žvakutės, vaizduojančios lėktuvo nusileidimo takus, o sukviesti piemenys naiviai skandavo įžeidimus. O kas buvo vėliau? 

Kur tie ryšiai su gruzinų mafija, vietinėmis įtartinomis stomatologėmis bei panašūs „teisingųjų" R.Pakso priešininkų skiedalai?

Beje, ir tada buvo įpainiotas mūsų Konstitucinis Teismas, kuris, matyt, skaito Konstitucijos knygelę kaip dabartinių menininkų poeziją ar performansą. Ką nori, tą ir įžvelgia. Bet nebūtinai tai, ką galvojo pats autorius. 

Gali patikti ar ne, bet vienintelio Lietuvos šnipo simboliu jau tapęs Algirdas Paleckis. Visų Lietuvos nepriklausomybe nusivylusių žmonių neapykantos simboliu - Landsbergio pavardė. Garbinimo simboliu - irgi ta pati pavardė. Visos LGBT bendruomenės priešu tapo Petras Gražulis. 

O prigimtinę šeimą esą gina tik Gibonas ir Antanas Kandrotas-Celofanas. 

Nors tai irgi tik bandymai personifikuoti ir taip apjuokti, pažeminti ar išaukštinti konkrečius procesus, turėjusius daug daugiau dalyvių.

Kai minią užsiundai ant vieno „teisingųjų" pasirinkto asmens, kiti prisidirbusieji nešvarieji spėja išsibėgioti, užsimaskuoti ir net tapti švaručiais. Pavyzdžiui, toks kaunietis Henytė faktiškai tapo visos pirmojo dešimtmečio prichvatizacijos, pasitekus nusikalstamą pasaulį, simboliu. 

Blogis, vardu Henytė sėdo, o jo dangstyti padorūs „špikuliai" tapo ne blogiais, bet solidžiais verslininkais. Gal net labdariais. Dabar už visus Lietuvoje platinamus narkotikus, matyt, atsakingas vienas „Agurkas", o už vartojimą, matyt, tokia Morgana Danielė? 

Visa Lietuvos teisinė sistema kadaise teisuoliškai užgriuvo baisiausią nusikaltėlę Neringą Venckienę. Tačiau, išreikalavę jos ekstradicijos iš JAV, faktiškai nežinojo, ką su ta „didžiąja nusikaltėle" toliau veikti.

Tad teisingumas, teisybė, sveika nuovoka kažkodėl visada dingsta, kai „teisingieji" sufokusuoja visuomenę į vieną, esą už viską atsakingą auką. 

Todėl nieko keisto, jog kai kurie „Nemuno Aušros" parinkti nepartiniai kandidatai atsisakė tapti šios partijos ministrais. Išsigando būsimo „teisuolių" pjudymo ir purvinimo.

Nelaikykime žydų kvailiais

Dabar taip elgiamasi su R.Žemaitaičiu. Oficialiu Lietuvos „antisemitu". O gal pats Lietuvos Seimas savotiškai antisemitiškas, nes neįvertina žydų tautos proto? 

Ši tauta, turinti daugiausia Nobelio premijos laureatų, puikiai atskiria, kas yra tikras antisemitas. Matyt, puikiai atskiria ir Faina Kukliansky, bet negi prisipažins? Kaip bebūtų, jeigu tokie „antisemitai" kaip R.Žemaitaitis gyventų Gazoje, jokia grėsmė Izraelio gyventojams negrėstų. Palestiniečiams - taip pat.

Jei R.Žemaitaitis vaikščiotų Tel Avivo gatvėmis, vietiniai gyventojai, apie 9,7 mln. žmonių, tokio „antisemito" nei atpažintų, nei išsigąstų, nei iš viso būtų apie jį girdėję. 

Netgi Efraimas Zuroffas. Jei R.Žemaitaitis stoviniuotų Lietuvoje prie choralinės sinagogos, nė vienas jo neišsigąstų ir nepabijotų užsukti melstis. „Hamas" mūsų R.Žemaitaičio taip pat į savo gretas nepasikviestų. 

Pirma - ne musulmonas, o antra - ne antisemitas. Ko gero, „Hamas" labiau pasirinktų mūsų ilgaliežuvį politiką Žvygį. Nes tas aršesnis, bet, aiman, irgi ne antisemitas! Be to, plepys.

Nešmeižkime Lietuvos!

Lietuvos politikai, kaip visada, pasirenka vietinio skiedryno kovas, demaskavimus, rietenas ir nepagalvoja, kaip kenkia mūsų valstybei. Ironiška, kai Ukrainoje, Palestinoje ir Izraelyje liejasi kraujas, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje išduoda arešto orderius Vladimirui Putinui, „Hamas" lyderiui ir Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu, o pastarasis šį teismą kaltina antisemitizmu, mes Lietuvoje rimtu veidu diskutuojame apie kažkokius pagaliukus bei kopėčias! 

Vaizduojame, kad Lietuvos žydams labai nesaugu, nes čia gyvena toks politikas Remigijus! Be to, yra kopėčių.

O paskui norime, kad pasaulio politinė bendruomenė mus gerbtų! Rimtai traktuotų! Nors nei Sirijoje, nei Palestinoje, nei Izraelyje, nei Nyderlanduose ir t.t. niekas nekariauja su kopėčiomis, pagaliukais ar buitiniais plepalais. 

Seime apie tris dešimtis metų posėdžiaujantis parlamentaras Emanuelis Zingeris taip pat nė karto nebuvo kolegos R.Žemaitaičio užpultas. 

Nei koridoriuje, nei salėje, nei kabinete. Nes tas tariamas R.Žemaitaičio antisemitizmas yra tik šiek tiek pervaidintas, perspaustas spektaklis. Rizikingesnė originalumo paieška.

Anot Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vadovo Vytauto Budniko, palaikykime tiesą, kad Lietuvoje niekas nepersekioja žydų tautybės piliečių ar svečių. 

„Tad dėl ko čia atsiklaupę ant kelių degiojame žvakutes, kaip tie baltaodžiai JAV policininkai, atgailaujantys prieš juodaodžius? - klausė V.Budnikas. - Kažkokia parodija iš mūsų tautos daroma. Aš širdyje esu pasipiktinęs tokiais dalykais. 

Kreipėmės į užsienio ambasadas, kad jos bent žinotų teisybę, nes jos pačios juk neis ir neklausinės žmonių. Mūsų, kaip visuomenininkų, pareiga ambasadas informuoti ir tikėtis pakankamai objektyvios informacijos apie Lietuvą."

Bet ar to nori Seimas? Jis, matyt, ir Prezidentas nori Seime nematyti R.Žemaitaičio. Ir galimai į savo frakcijas išsiparceliuoti „Nemuno Aušros" dvidešimtuką. 

Visa tai atlikus, „antisemitizmo" šmėkla dingtų iš Lietuvos savaime. Iškart pajustume kopėčių deficitą.