Dawą Sherpą kiti alpinistai paskutinį kartą matė virš 3-iosios stovyklos, maždaug 7 500 metrų aukštyje – vyras tuo metu leidosi žemyn nuo kalno po užkopimo į viršūnę.
Vilčių, kad gidas išgyvens, daug nebuvo, nes tokiame aukštyje oras yra labai retas. Tačiau praėjusią savaitę tvarkytojų komanda pastebėjo patyrusį kopėją: jo rankos buvo nušalusios, bet apskritai jis atrodė neblogos būklės ir lėtai slinko žemyn kalnu.
„Dawa tokiomis nepalankiomis sąlygomis sugebėjo išgyventi daug dienų. Tai tikrų tikriausias stebuklas. Jis išsigelbėjo savo jėgomis“, – sakė jo paiešką koordinavusios alpinizmo agentūros „8K Expeditions“ vykdomasis direktorius Pemba Sherpa.
Kaip skelbia naujienų agentūra AFP, per šių metų kopimo sezoną Evereste jau žuvo penki žmonės – trys iš jų buvo nepaliečiai, dalyvavę pasirengimo darbuose.
Šį sezoną Everesto viršūnę pasiekė daugiau nei 1 tūkst. kopėjų – tai didžiausias toks skaičius istorijoje.
Dawa Sherpa, garsiojo alpinisto Edmundo Hillary garbei dar vadinamas Hillary Sherpa, buvo rastas „lėtai judantis žemyn Khumbu ledkalniu“ bazinės stovyklos link, sakė P. Sherpa.
„Kiek žinau, iki šiol niekas Evereste nėra išgyvenęs vienas tokiame aukštyje. Tikras stebuklas, kad jis šešias dienas išgyveno vienui vienas ir saugiai nusileido žemyn. Jis greičiausiai naudojosi palapinėmis, kad būtų saugiau“, – sakė P. Sherpa.
Skelbė atsisveikinimo žinutes
Kaip sakė Katmandu HAMS ligoninės intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas Nishantas Dhakalas, išgyvenęs gidas yra „sąmoningas ir šiuo metu yra gydomas“.
„Jis mane atpažino. Dabar jaučiasi gerai ir kalba. Mes labai laimingi“, – po apsilankymo ligoninėje naujienų agentūrai „Reuters“ sakė jo dukra Mhendo Lhamo Sherpa.
Prieš vyrui atsirandant, jo 52 metų amžiaus žmona AFP sakė, kad jau buvo pasimeldusi už, kaip tuomet manyta, mirusio sutuoktinio sielą.
Alpinistas, buvęs Jungtinės Karalystės jūrų pėstininkas Chrisas Thrallas socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė atsisveikinimo žinutę Dawai Sherpai, manydamas, kad šis žuvo Evereste. Vaizdo įraše britas prisiminė, kad jiems leidžiantis žemyn nuo 4-osios stovyklos, kuri įsikūrusi prieš pat viršūnę, Dawa Sherpa buvo prisėdęs pailsėti, o ant pečių turėjo kuprinę.
„Atsisukau ir paklausiau: „Hillary, brolau, ar tau viskas gerai?“ Jis atsakė: „Taip, taip, viskas gerai, Chrisai, eik, eik!“. Mums tai buvo įprasta, kad arba vienas, arba kitas einame priekyje“, – pasakojo alpinistas.
Kopdamas žemyn Ch. Thrallas sutiko kitą kopėją iš jų grupės – lenką, kuriam prasčiau sekėsi – ir jiedu toliau leidosi drauge. Bet Dawa Sherpa jų taip ir nepasivijo.
„Kopimas buvo labai sudėtingas. Pakilti ir nusileisti planavome per penkias dienas, bet užtrukome 11 dienų, nes sąlygos buvo labai sunkios“, – prisiminė Ch. Thrallas.
„Tad ar turėčiau grįžti ieškoti Sherpos, kuris tikriausiai sveikut sveikutėlis greitai išdygs lyg niekur nieko, kaip buvo šimtus kartų anksčiau?“ – pridūrė jis vaizdo įraše.
Gido giminaitis Kungas Sherpa anksčiau duodamas interviu leidiniui „Outside“ buvo išreiškęs nepasitenkinimą dėl to, kad ilgai nepradėta paieška.
Kai paieška galiausiai prasidėjo, ją organizuoti ėmėsi agentūra „8K Expeditions“, kuri vėliau sraigtasparniu nugabeno vyrą į saugią vietą.
Nebegalėjo daugiau paeiti
Pats Hillary Dawa sako, kad buvo „priverstas likti“ netoli 3-iosios stovyklos, esančios maždaug 7 200 metrų aukštyje virš jūros lygio, nes jam baigėsi deguonis ir jis nebegalėjo daugiau paeiti.
Net ir puikiai aklimatizavęsis alpinistas tokiame aukštyje be papildomo deguonies paprastai išgyventų tik dvi–tris dienas.
„Negalėjau paeiti. Pirmąsias dvi dienas nieko nevalgiau. Tuomet pradėjau kramtyti ledą, bet pradėjo skaudėti dantis. Nemaniau, kad išgyvensiu“, – transliuotojui BBC sakė Hillary Dawa, tuo metu gulėjęs Katmandu HAMS ligoninėje.
Vėliau jis savo kišenėse rado šokolado, o atsigėrė ištirpinęs ledo.
Kaip pasakojo du žmonės, su kuriais jis pasidalino savo išgyvenimais, lėtai leisdamasis kalnu žemyn jis atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje – įkrito į gilų plyšį lede.
Paskui plyšį užpildžiusi sniego lavina suteikė jam vilčių. „Atsistojau ant sniego ir pažvelgiau aukštyn... Supratau, kad galiu išlipti“, – sakė jis.
Išsikapstęs jis netoliese aptiko alpinistų virvių, kuriomis pasinaudojęs nusileido dar žemiau. O tuomet jis ir pamatė tvarkytojus – pirmuosius žmones, kuriuos sutiko per beveik savaitę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą