Paslaptingosios šviesos, kartais matomos Mėnulyje – kas tai?

Astronomas greičiausiai buvo „laikino mėnulio reiškinio“ (angl. transient lunar phenomenonTLP) – trumpalaikio mėnulio paviršiaus dalies išvaizdos pokyčio – liudininku.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/it/ismanyk/2025/10/27/news/ivertino-ukrainos-ir-r…

TLP apima pašviesėjimą, rausvas ar violetinis dėmes ir miglotas dėmes. Iš tiesų, per pastaruosius du tūkstantmečius žmonės pasitelkę teleskopus, fotoaparatus ar tiesiog gerą regėjimą, užfiksavo apie 3000 TLP, sako fizikos mokslų lektorius Aberystwytho universitete Jungtinėje Karalystėje Anthony Cookas.

Bet kas sukelia šiuos keistus blyksnius Mėnulyje? Nors TLP gali sukelti daugybė fizinių reiškinių, konkretaus TLP trukmė, kuri gali svyruoti nuo milisekundžių iki valandų, gali pateikti užuominų apie jo priežastį, teigia ekspertai.

Supergreiti mirgėjimai, trunkantys mažiau nei minutę, greičiausiai atsiranda dėl meteoroidų smūgių, sako Japonijos Elektros komunikacijų universiteto emeritas profesorius Masahisa Yanagisawa.

Meteoroidai, sunkesni nei 0,2 kilogramo – maždaug biliardo rutulio svorio – susidūrę su Mėnulio paviršiumi sukelia trumpus šviesos blyksnius.

Blyksniai atsiranda dėl susidūrimo energijos, kuri įkaitina Mėnulio paviršiaus uolienas, todėl jos švyti, kol atvėsta.

Nors ilgą laiką buvo įtariama, kad šie Mėnulio smūgio blyksniai (angl. lunar impact flashes, LIF) ir yra minėtieji mirgėjimai, mokslininkai negalėjo jų galutinai identifikuoti iki dešimtojo dešimtmečio, kai Mėnulio stebėjimui tapo prieinamos greitaeigės vaizdo kameros, sako M. Yanagisawa.

Tačiau net ir tada dėl blyksnių trukmės nebuvo galima atmesti tokių veiksnių kaip elektrinis triukšmas kamerose.

Todėl norint patvirtinti blyksnį, reikėjo vienu metu stebėti jį iš dviejų ar daugiau tolimų vietų.

Nepaisant šių apribojimų, M. Yanagisawa sako, kad „kai kurie blyksniai buvo pirmą kartą patvirtinti 1999 m. lapkritį per leonidų meteorų lietų“, kurį jis aprašė 2002 m. tyrime, paskelbtame žurnale „Icarus“.

Nuo tada šimtai kitų LIF buvo oficialiai užregistruoti tokių projektų kaip Europos kosmoso agentūros finansuojama programa „Near-Earth Object Lunar Impacts and Optical Transients“ (NELIOTA).

Programa per devynerius metus užregistravo 193 LIF, o jų žemėlapis rodo, kad blyksniai atsiranda tam tikrose „karštosiose“ vietose: pavyzdžiui,

Audrų vandenyne – Mėnulio regione, kuris yra potencialiai tektoniškai aktyvus.

Tačiau pagrindinis projekto tyrėjas Atėnų nacionalinės observatorijos asocijuotas tyrėjas Alexiosas Liakosas teigia, kad šis modelis yra tik stebėjimo šališkumo išdava.

Iš tiesų, 2024 m. jo su kolegomis publikuotame tyrime buvo parodyta, kad Mėnulis yra „beveik vienodai bombarduojamas meteoroidais“.

Priešingai, kelias minutes trunkantys Mėnulio švytėjimai gali kilti iš radono dujų, išsiskiriančių iš Mėnulio vidaus. 2008 ir 2009 m. žurnale „The Astrophysical Journal“ paskelbti du tyrimai rodo, kad toks dujų išsiskyrimas įvyksta, kai po Mėnulio paviršiumi susikaupusios dujos sprogstamai išsiskiria dėl tokių veiksnių kaip „Mėnulio drebėjimai“.

Radioaktyvus radonas skilimo metu generuoja šviesą, todėl ją galima matyti iš Žemės.

Be to, vietos, kuriose buvo stebimi ilgiau trunkantys šviesos reiškiniai, didžiąja dalimi sutampa su vietovėmis, kuriose yra didelė radono koncentracija.

Tačiau kai kurie šviesos reiškiniai Mėnulyje – pavyzdžiui tie, kuriuos matė W. Herschelis – trunka ir valandas. Remiantis 2012 m. tyrimu, tokie reiškiniai gali būti netiesiogiai susiję su Mėnuliu.

Tyrimas rodo, kad Saulės vėjas – iš Saulės sklindantis krūvį turinčių dalelių srautas – jonizuoja Mėnulio dulkių daleles, išmesdamas jas į milžiniškus 100 kilometrų aukščio debesis.

Šie debesys gali refraktuoti žvaigždžių ar kitų šviesių objektų, esančių danguje netoli Mėnulio, šviesą, galimai apšviečiant Mėnulio paviršių.

© TLP žmones intriguoja bent jau nuo viduramžių laikų. Ši iliustracija, kurioje matoma ryškus žybsnis tarp „mėnulio veido“ akių, greičiausiai vaizduoja TLP, stebėtą 1540 m. lapkritį Vokietijos mieste Vormse. Ziuricho Centrinės bibiliotekos iliustr.

Tačiau kai kurie mokslininkai – pavyzdžiui, A. Liakosas – abejoja ilgalaikių TLP egzistavimu. „Vieninteliai ilgesni (ir neilgi) reiškiniai, kuriuos aš mačiau, yra palydovai, skriejantys priešais Mėnulio diską“, – sako jis ir priduria, kad nuo 2017 m. stebėdamas Mėnulio naktinę pusę jis nematė jokių ilgalaikių TLP.

Vis dėlto, jei kada nors pamatysite švytėjimą Mėnulyje, atkreipkite į tai dėmesį. Tai gali būti iliuzija, kurią sukelia nuo palydovo atspindėta šviesa – bet yra didelė tikimybė, kad tai TLP, rašo „Live Science“.