Paukščių migracija: ką žmonės gali padaryti, kad sparnuočiams skrydis nebūtų paskutinis

Paukščių migracija pajūryje intensyviai vyksta rugsėjo-spalio mėnesiais, kartais ir lapkričio pradžioje.

Pasak Klaipėdos universiteto mokslininko, ornitologo Juliaus Morkūno, tiesiausias kelias į žiemojimo vietas paukščiams – per pajūrio, pamario zoną, Kuršių nerijos pusiasalį.

„Lietuva ir Klaipėda yra dėkingoje padėtyje – ribojasi su Baltijos jūra, tad pro ją praskrenda didžioji dalis šiaurėje perinčių paukščių.

Įvairūs smulkūs paukščiai bijo skristi per didelius atvirus vandens telkinius, tad pajūryje susitelkia daug paukščių, kurie pajūriu traukia savo migracijos keliais į žiemojimo vietas“, - teigė ornitologas.

Dažniausiai tai būna zylės, kikiliai, alksninukai, nykštukai, naktį migruojantys strazdai, slankos. Šie paukščiai sudaro didžiąją dalį „migrantų“, kuriuos galima stebėti išėjus į lauką ar vaikščiojant prie jūros.

Migracijos pikas yra spalio pradžia-vidurys. Vis dėlto kai kurie paukščiai Lietuvą palieka ir vėliau – lapkričio pirmoje pusėje.

„Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, apie kilometras nuo jūros kranto į rytų pusę ir yra pats intensyviausias Lietuvoje smulkių paukščių migracijos takas“, - sakė pašnekovas.

Stambesni paukščiai, pasak ornitologo, gali migruoti nutolę į žemyninę dalį ir dešimt kilometrų.

Suskaičiuoti, kiek paukščių praskrenda pajūriu, nėra lengva. Kiekvieną rudenį mokslininkai kviečia visus norinčius į paukščių palydas pajūryje ir pamaryje, kur moko žmones skaičiuoti paukščius,  pasakoja apie paukščių migraciją, jos metu kylančias problemas.

Per keletą valandų tokio stebėjimo metu Melnragėje, pasak J. Morkūno, paprastai suskaičiuojama apie 150-200 tūkstančių praskrendančių įvairių paukščių.

„O kiek mes dar nematome – dalis skrenda aukščiau, kur mums sunku pastebėti. Ko gero, intensyviausiomis migracijos dienomis juos galėtume skaičiuoti milijonais“, - svarstė ornitologas.

Trenkiasi į langus

Nors didžioji dalis paukščių rudenį skrenda virš Kuršių nerijos, dalis sparnuočių pasuka per miestą, skrisdami virš žaliųjų miesto zonų bei pastatų.

Mieste sparnuočiams didžiausią pavojų kelia katės ir pastatų stiklai.

„Skrisdami virš miesto paukščiai migruoja pagal rytinį marių pakraštį iki Ventės rago, kur patenka į tokį piltuvą, kuris yra išskirtinė Ventės rago vieta. Paukščiai ten susitelkia, o paskui palei marių pakrantę skrenda į pietų-pietvakarių pusę. Skrisdami žiemoti paukščiai virš miesto sutinka įvairių kliuvinių – mūsų rankomis pastatytų pastatų, langų ir kitų dalykų“, - pasakojo J. Morkūnas.

Matydami dangaus atspindį ir nesuprasdami, kad priešais juos yra pastatas, paukščiai trenkiasi į langus. Dalis sparnuočių, nukritę ant žemės, po kiek laiko atsigauna ir skrenda toliau. Vis dėlto daliai paukščių, ypač mažų, skrydis būna paskutinis, nes susidūrimas su stiklu būna per stiprus.

Mokslininko teigimu, vienas iš dažnai pasitaikančių patarimų yra ant stiklo užklijuoti plėšriojo paukščio siluetą, tačiau vien tai migruojančių paukščių neišgelbės.

„Kad toks siluetas būtų efektyvus, jis turėtų dengti apie 80 procentų lango ploto. Pavyzdžiui, skrisdama zylė iš tolo tikrai nemato, kad ant lango yra vanago siluetas. Ji mato kažkokį „klecką“, bet tuo pačiu ji mato ir daug erdvės aplink, kur ji gali praskristi.

Paukštis neskris tik tuo atveju, jei matys kliūtį, pro kurią negalėtų praskristi. Tad nors iš esmės paukščių siluetai nėra efektyvūs, pagal juos galime pasakyti, kuriems žmonėms rūpi, kad į jų langus atsimušinėja paukščiai“, - paaiškino J. Morkūnas.

Prieš kurį laiką mokslininkai bandė suskaičiuoti, kiek paukščių migracijos metu žūsta mieste.

„Vien Klaipėdos mieste kažkada buvome suskaičiavę keliasdešimt tūkstančių. Yra tam tikros vietos, tam tikri pastatai, kur jų žūva daugiau nei kitur. Dėl to tose vietose planuojant naujus pastatus mes, Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos ornitologų draugijos atstovai, dažnai rašome raštus su prašymais atkreipti dėmesį į stiklines konstrukcijas

. Apie tai reikia galvoti jau statybų metu. Pavyzdžiui, Kaune tikrai nėra tokio fenomeno, kad rudenį kartu su lapais krenta ir zylės ar nykštukai...“ - sakė ornitologas.

Pavasarį migracija vyksta platesniu frontu, paukščiai skrenda tiesiai į savo perėjimo vietas, skrenda labiau žemynine dalimi, tad tokios didelės problemos nebūna.

Ką galėtume padaryti?

Pasak mokslininko, paukščių žūties tikimybę rudenį didina ir švariai nuvalyti langai, pavyzdžiui, mokyklose ruošiantis mokslo metams.

„Paukštis nemato lango – jis, pavyzdžiui, tupi medyje ir mato kitą medį, kuris atsispindi lange. Paukštis bando kuo greičiau įveikti atstumą nuo vieno iki kito medžio, nes atviroje vietoje jį lengviau gali pagauti grobuonis. Tad paukštis bando staigiai perskristi tą atstumą iki lange atsispindinčio medžio, trenkiasi ir krenta ant žemės. Beveik 80 procentų jų tokiais atvejais žūva“, - sakė J. Morkūnas.

Mieste tokių pavojingų langų yra daug, o pavojingiausi, mokslininko teigimu, yra tie, kurie nukreipti į šiaurę, šiaurės-vakarų pusę, ypač jei priešais juos yra medžių.

Klaipėdos universiteto mokslininko teigimu, yra efektyvesnių priemonių, kurios padeda paukščiams išvengti žūties atsitrenkus į langus. Išeitis – langą apklijuoti taip, kad neliktų laisvų erdvių.

„Pavyzdžiui, Ventės rago ornitologinėje stotyje langai iš vidaus arba iš išorės paženklinti taškeliais ar linijomis. Linijos neturi būti storos, taškeliai taip pat gali būti įvairiausių spalvų. Tarp jų turėtų būti maždaug 3-4 centimetrų tarpai, o linijos turėtų dengti visą lango paviršių. Tokiu atveju paukštis mato, kad tai yra kliūtis, ir ten neskrenda“, - sakė J. Morkūnas.

Nebūtina ant lango klijuoti lipdukus – galima linijas piešti nusivalančiais markeriais arba pakabinti popieriaus karpinių, kad jie dengtų kuo didesnį plotą.

Dar viena iš priemonių – langą patrinti sausu muilu. Tokiu atveju langas pasidaro matinis ir jis nebėra pavojingai spindintis.

Paukščiams padėtų ir užtrauktos užuolaidos ar žaliuzės, pakreiptos taip, kad lange matytųsi linijos.

Apie migruojančius paukščius vertėtų pagalvoti ir statant naujus pastatus. Pasak J. Morkūno, jau yra langų gamintojų, kurie parduoda specialia danga padengtus stiklus.

„Langas būna padengtas žmonėms nematomais brėžiniais, bet užsidėjus poliarizuotus akinius nuo saulės pamatytume, jog ant stiklo yra tarsi tinklas, neįveikiamas barjeras. Paukščių regėjimas kitoks nei mūsų, tad jie tą barjerą mato“, - apie sukurtas technologines naujoves pasakojo ornitologas.

Ką daryti su nukritusiais paukščiais?

Vis dėlto kaip elgtis, jei net stengiantis apsaugoti sparnuočius nuo atsitrenkimo, jų susidūrimas su stiklais įvyksta?

Pasak ornitologo, jei į langą atsitrenkęs paukštis gyvas, jį reikėtų įdėti į tamsesnę kartoninę dėžutę ir leisti atsigauti ir tikrai nereikia jo bandyti kuo nors lesinti ar girdyti.

„Jam tikrai tai nerūpi – jis streso būklės, galbūt svaigsta galva. Kartais užtenka palaikyti ramiai kokį pusvalanduką. Dažniausiai jie atsigauna ir išnešus į lauką paleisti į kokius nors krūmus, jei nėra didesnių traumų.

Jei būna lūžęs sparnas arba jei paukštis didesnis, pavyzdžiui, strazdas, slanka, galima kreiptis į gyvūnų reabilitacijos specialistus, gyvūnų globėjų asociaciją.

Jei paukščiai jau žuvę, reikėtų juos patraukti, padėti kur nors po medžiu ar krūmu, nes, pagal įstatymo raidę, nėra legalu juos paimti. Kaip, pavyzdžiui, negalima paimti susidūrus su automobiliu žuvusios stirnos. Pagal įstatymą tiek stirna, tiek strazdas yra lygūs – iš gamtos paimti laukinius gyvūnus yra draudžiama, nebent slaugymo ar globos tikslais“, - akcentavo J. Morkūnas.